PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2025 m. Vasario 18 d. 16:06

Ramučiui Petniūnui – Kultūros ir meno premija

Zarasai

EtapliusŠaltinis: Zarasų krašto muziejus


345427

Kiekvienais metais tradiciškai Vasario 16-osios šventiniame renginyje mūsų krašto kultūros ir meno profesionaliems skleidėjams ir puoselėtojams yra įteikiama kasmetinė Zarasų rajono savivaldybės tarybos įsteigta Kultūros ir meno premija. Šiais metais laureato diplomas, dailininko, skulptoriaus Romualdo Pučeko keramikos kūrinys „Žydėjimo geismas“ ir 30 BSI (bazinė socialinė išmoka, 2100 Eur) dydžio premija skirta meno kolekcininkui, parodų kuratoriui, menininkui, Stelmužės dvarvietės savininkui Ramučiui Petniūnui už energiją ir laiką, skirtą Stelmužės dvarvietės atgaivinimui, už siekį dvarvietę paversti traukos objektu sukuriant unikalų muziejų, už Stelmužės varpinei padovanotą varpą, kuris suskambo po daugiau nei 100 metų, už įkvepiančias idėjas ir profesionalę kultūrinę veiklą Zarasų krašte.

Petniūno kolekcionavimo interesai apima lietuvių liaudies meno, antikvarinių knygų, Lietuvos ankstyvosios vaizduojamosios dailės, Lietuvos modernios skulptūros ir fotografijos sritis. Jo kolekcijos kūriniai ne sykį buvo eksponuojami „Lietuvos dailės muziejuje“, „Valdovų rūmuose“, „Trakų istorijos muziejuje“, VDA galerijoje „Titanikas“.

Kolekcininkas yra kuravęs ir mecenavęs daugybę meno parodų organizuotų Lietuvoje ir užsienyje: 2020 m. - Leono Striogos personalinę parodą „Su gimtadieniu, Leonai!“ Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Titanikas“, 2023 m. - Izraelio menininkės Angelikos Sher parodą „Eglė Žalčių Karalienė“ Vilniaus Gaono Samuelio Bako žydų istorijos muziejuje, 2023 m. - Kazimieros Zimblytės parodą, skirtą jos 90 metų gimimo paminėjimui, Ukmergės viešojoje bibliotekoje, 2024 m. - jungtinę Lietuvos ir Prancūzijos menininkų parodą „Dévotions privées“ Metz mieste (Prancūzija).

2024 m. Vartų galerijoje Vilniuje eksponuota instaliacija „Ovalas“, talpinanti daugiau kaip 250 lietuviškų Nukryžiuotųjų skulptūrų, sulaukė didžiulio susidomėjimo ir buvo pripažinta kaip vieną iš įspūdingiausių 2024 m. organizuotų kolekcininko parodų.

Pastaraisiais metais didelę dalį energijos ir laiko R. Petniūnas skyrė prieš keletą metų įsigytos, šimtmečius skaičiuojančios, apleistos Stelmužės dvarvietės atgaivinimui. Kolekcininkas siekia dvarvietę paversti traukos objektu – sukurti unikalų muziejų. Anot jo, mažesniuose miesteliuose itin trūksta kultūrinių renginių ir erdvių menui. „Užbūrė žmonės – jų tikrumas, meilė savam kraštui, palaikymas. O tada įsisuko darbai...“, - sakė R. Petniūnas.

Stelmužės dvarvietėje nuveiktų darbų sąrašas didelis. „Pirmus metus valėme ir tvarkėme: rinkome butelius, pjovėme krūmus, genėjome medžius. Neturėjome nei vandens, nei elektros, nei stogo virš galvos. Dienomis dirbome, o naktį miegodavome ten, kur priimdavo“, - prisiminimais dalijosi kolekcininkas. Rezultato ilgai nereikėjo laukti.

Pirmąją vasarą (2023 m.) Stelmužės dvarvietėje suorganizuota Donato Jankausko – Duonio skulptūrų paroda „Pradžia“.

Antrąją vasarą (2024 m.) Stelmužės varpinei Ramutis padovanojo varpą, kuriam buvo įrengtas unikalus varpo mušimo mechanizmas. „Stelmužės istorija yra nepelnytai užmiršta, todėl ir kilo mintis šia vietą atgaivinti, pažadinti, o varpas tam puikiai tinka. Juk jei varpas muša, vadinasi kaimelis gyvas“, - sako Ramutis. Kolekcininko iniciatyva, seniausiu Lietuvos ąžuolu, didžiausiu šalyje Lygumų akmeniu ir seniausia medine bažnyčia garsėjantis Stelmužės kaimas pasipuošė Žilvino Landzbergo skulptūra „Karūna“. Už Stelmužės dvarvietės atgaivinimo darbus R. Petniūnas 2024 m. buvo nominuotas Lietuvos ir radijo televizijos organizuojamuose Metų apdovanojimuose „Metų kraštiečio“ nominacijai už lyderystę, įkvepiančias idėjas ir prasmingus darbus, už apleistos istorijos prikėlimą ir pastangas sukurti unikalų muziejų.

Kitų metų planuose – fotografijos paroda, pagalba vertingais leidiniais įrengiant ekspoziciją Antazavės dvaro patalpose, Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Dar tolimesniuose planuose – Ramučio svajonė atstatyti dvaro pastatą ir jame įkurti muziejų, o senose dvaro akmeninėse arklidėse pasodinti sodą. „Didžiausias noras, kad ši istorinė vieta atgytų ir trauktų žmones tiek čia atvykti, tiek ir apsigyventi“, - sako kolekcininkas.