Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Joniškio rajono savivaldybėje vyko pasitarimas Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios statinio būklei aptarti. Pasitarimo metu ieškota sprendimų kaip padėti Žagarės bendruomenei išsaugoti Šv. Petro ir Povilo bažnyčios pastatą, kuris minimas dar 1523 m. ir yra valstybės saugomas objektas, įrašytas Į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą.
Dar praeitą savaitę Joniškio rajono savivaldybės meras Vitalijus Gailius ir administracijos direktorė Valė Kulvinskienė susitiko su Žagarės bendruomenės atstovais, parapijos klebonu Mariumi Dygliu ir domėjosi Žagarėje esančio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios pastato situacija. Akivaizdu, kad statinio būklė yra prasta, bažnyčios fasado išorėje tinkas skilinėja, byra ir abejonių kelia stogo danga, kuri tik dalinai apsaugo nuo lietaus, vanduo sunkiasi vidun ir gadina pastatą.
Pasitarimo metu administracijos specialistai informavo, kad 2010 metais atliktas paprastasis Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios pastato remontas, tada buvo pakeista nedidelė dalis stogo, nudažytas pastato fasadas ir įrengta nauja lietaus nuvedimo nuo stogo įranga, tačiau tikėtina, kad dar 2010 metais statybos darbų rangovų nekokybiškai atlikti darbai galėjo turėti įtakos fasado tinko skylinėjimams atsirasti.
Meras V. Gailius akcentavo, kad jau kelintą kartą susiduriama su nekokybiškai atliktais rangovų darbais, o šiandien reikia padėti mūsų žmonėms išspręsti problemą ir apsaugoti yrantį ne tik bažnytinės bendruomenės, bet ir mūsų visų turtą.
Administracijos direktorė Valė Kulvinskienė pabrėžė, jog pastatą reiktų ne vizualiai užlopyti, remontuojant atsiradusiu tinko nubyrėjimus, o tvarkyti visą, nes pradėjus remonto darbus, gali nubyrėjimų atsirasti ir daugiau, tačiau šiam sprendimui reikalinga nemažai lėšų, o Savivaldybė viena nepajėgi finansuoti bažnyčios remonto. Taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galimi tik trys finansavimo šaltiniai: patys žmonės, savivaldybės parama ir religinės bendruomenės lėšos.
Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Vilija Aleksienė informavo, kad dar 2017 m. buvo kreiptasi į Kultūros paveldo departamentą dėl lėšų pastato atnaujinimui ir patikino, jog šiandien paramos fondų, kuriuose gali dalyvauti religinės bendruomenės nėra.
Pasitarimo metu sutarta ieškoti bendrų sprendimų kartu su religine bendruomene, taip pat bus vertinamos galimybės ir ieškoma išorinių finansavimo šaltinių.