Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Vadinamąjį prekybos centrų mokestį galiausiai mokės ne prekybininkai, ko siekia idėjos autoriai, bet visi mes – vartotojai. Tokią išvadą daro Viešosios politikos analizės centro ESTEP ekspertai, atlikę stambios prekybos mokesčio analizę. Ekspertai skaičiuoja, kad per metus šeima vien dėl šio mokesčio piniginę patuštintų keliomis dešimtimis eurų.
Jeigu šeima maistui per mėnesį išleidžia apie 400 eurų, papildomai per metus vien dėl šio mokesčio jie sumokėtų 27–28 eurus. Kitoms prekėms prisidėtų dar apie 12 eurų. Tokius skaičius nurodo ESTEP ekspertas Titas Budreika.
„Iš esmės maisto produktai vidutinėje išlaidų kategorijoje sudaro apie 20 proc. visų išlaidų. Taikydami šį mokestį mes papildomai apmokestiname pirmo būtino prekes. Tai daugiausiai ateina per maistą. Vartotojų poreikiai nesumažės. Tai reiškia, kad maistui atitinkamai išleisime daugiau. Atitinkamai, kadangi pinigai mūsų kišenėje dėl mokesčio nepasikeičia, mes turėsime kažkur kitur sumažinti išlaidas, ne pirmo būtinumo prekių segmente“
Anot T. Budreikos, toks mokestia labiausiai įtaką darytų skurdžiausiai gyvenantiems.
Ekspertų verdiktas: šis mokestis dubliuotų PVM
Eksperto tvirtinimu, kainos dėl mokesčio kiltų apie 13 proc. daugiau nei kiltų mokesčio nepriėmus.
Anot jo, atliekant analizę apklausti makroekonomikos ir viešųjų finansų ekspertai taip pat vieningai sutiko – šį mokestį mokės vartotojai.
507063-455560-1287x836.jpg
„Nieko nenustebinsime – 84 proc. mokesčio bus perkelta į galutines kainas. Tai reiškia, kad už jį susimokėsime visi mes – vartotojai. Tik 10 proc. įmonės prisiims savo sąskaita, o 6 proc. bus perkelti tiekėjams.“, – teigia T. Budreika.
Jis priduria – tai prognozuojama trumpuoju laikotarpiu. Ilguoju laikotarpiu, ekonomistai neabejoja, viskas mokestis bus perkeltas ant vartotojų pečių.
Ekspertas taip pat pabrėžia, kad šis mokestis savo esme labai panašus į pridėtinės vertės mokestį (PVM). Todėl šis mokestis buvo vertinamas, remiantis literatūra, kuri analizuoja PVM pokyčius ir jų įtaką.
Gali paskatinti dažniau apsipirkti internete ar kaimyninėse valstybėse
T. Budreika taip pat atkreipia dėmesį, kad PVM tarifas maistui Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Tik keturios valstybės lenkia Lietuvą ir turi dar didesnį PVM tarifą. ES vidurkis siekia vos 12,5 proc., o kai kurios šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, maistui PVM tarifo iš viso netaiko.
„Galima traktuoti, kad PVM tarifas maistui bus 22 proc. (...) Lenkija turi tik 5 proc. PVM tarifą maistui. Skirtinga mokestinė aplinka iš esmės sukuria paskatas, kurios jau dabar egzistuoja, vartotojams vykti į kaimyninę šalį, į Lenkiją apsipirkti ir pirkti maisto produktus“, – nurodo T. Budreika.
429328-971398-1287x836.jpg
Čia jis pabrėžia, kad ekspertai negalėjo įvertinti dviejų veiksnių. Pirmiausia, didėjant kainų skirtumui, lyginant su kitomis šalimis, tikėtina, kad vis daugiau gyventojų apsipirkti vyks pas kaimynus arba pasirinks elektronines trečiųjų valstybių platformas.
„Šių platformų apmokestinti nepavyks, todėl atsiras dar didesni skirtumai tarp Lietuvoje parduodamų produktų ir tose platformose parduodamų produktų“, – neabejoja T. Budreika.
Antrasis veiksnys – dažnai keičiant mokestinę sistemą, įmonės sunkiau priima investavimo sprendimus. Kitaip tariant, bendrovės vis rečiau svarsto galimybę investuoti tokioje šalyje.
Mokestį mokėtų ne tik maisto prekių parduotuvės
T. Budreika taip pat priduria, kad šis mokestis būtų taikomas ne tik stambiems prekybos tinklams, nors taip ir yra pavadintas. Eksperto pateikiami duomenys rodo, kad pagal ES direktyvą visos vidutinės įmonės taip pat bus apmokestintos šiuo mokesčiu.
Be to, apmokestintos turėtų būti ne tik maisto prekių parduotuvės, bet i elektroninių prekių parduotuvės, degalinės, pardavinėjančios ne tik degalus, ar net nekilnojamojo turto pardavėjai.
532469-212896-1287x836.jpg
„Nepaisant to, kad įstatymo rengėjai galvoja tik apie prekybos tinklus, dėl vartojamos leksikos mokestis yra daug platesnis“, – tvirtina T. Budreika.
Jo tvirtinimu, abejonių, kaip reikės pritaikyti šį mokestį, kyla ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri svarsto, kad prekėmis gali būti laikomi ir loterijų bilietai, ir net greitojo maisto restoranai.
ESTEP analizę atliko Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakymu. T. Budreika nurodo, kad tai įtakos tyrimo rezultatams neturėjo.
Ekonomistas: šis mokestis tik dar labiau pablogins situaciją
Ekonomistas Vaidas Navickas taip pat atkreipia dėmesį, kad prekybos centrų mokestis galiausiai guls ar pirkėjų pečių. Jo tvirtinimu, Lietuvos gyventojai didelę dalį savo pajamų išleidžia būtent maisto produktams.
„Turime labai mažus atlyginimus, labai mažas pensijas ir labai didelius vartojimo mokesčius. Šitas mokestis tik dar labiau pablogins tą situaciją“, – neabejoja V. Navickas.
Jis pateikia pavyzdį – prezidentas Gitanas Nausėda siūlo keisti pensijų indeksavimą, siekiant, kad pensijos didėtų sparčiau. Priėmus šį siūlymą kiekvieną mėnesį prie pensijos prisidėtų maždaug 3,5 euro. Tačiau tuo pat metu, atkreipia dėmesį V. Navickas, ketinant įvesti prekybos centrų mokestį, didės ir maisto produktų kainos.
507061-524651-1287x836.jpg
„3,5 euro, kiek pensija bus pakelta, bus išleista būtent šiam mokesčiui finansuoti. Žmogus parduotuvėje išleis 3,5 euro, kuriuos po to atgaus per pensiją. Sakyčiau, mūsų šalyje yra tokia Barono Miunhauzeno mokesčių žanras – pats susimoki, ir pats gauni“, – tvirtina ekonomistas.
Jo teigimu, patirtis su kitų šalių prekybininkais rodo, kad šis verslas visose valstybėse turi panašią pelningumo maržą, kuri siekia kelis procentus. „Lietuvoje niekas labai neišsiskiria. Jeigu pažiūrėtume į pagrindinių prekybininkų metines ataskaitas, kiek mačiau, „Norfos“ pelningumas praėjusiais metais buvo 1,4 proc., „Lidl“ – 3,8 proc., „Iki“ – 3,4 proc., „Maximos“ – 5–6 proc., „Rimi“ – 4,1 proc.“, – vardija V. Navickas.
Jis ragina suvokti, kad dėl mokesčio šis modelis nepasikeis ir prekybininkų pelnai nemažės. „Kai buvo įvestas PVM, jis buvo perkeltas vartotojams 1953 m. Čia bus lygiai tas pats“, – sako ekonomistas.
Prekybininkų siūlymas nedžiugina: mokėtų ne penkios įmonės
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė anksčiau yra tvirtinusi, kad formuoluotė „stambios prekybos mokestis“ yra klaidinanti: „Tai nėra taikoma tik penkiems ar šešiems prekybos tinklams. 2018 m. duomenimis būtų 92 įmonės, kurios mokėtų tokį mokestį.“
R. Vainienė juokavo, kad tai gal ir gera žinia – vietoje planuojamų 32 mln. eurų į biudžetą būtų surinkta 111 mln. eurų.
490448-682569-1287x836.jpg
„Noriu atkreipti dėmesį, kad tokio mokesčio nėra nė vienoje ES valstybėje. Trys bandė įsivesti (...) visose įsikišo EK ir sustabdė tokio mokesčio galiojimą“, – pridūrė R. Vainienė ir kėlė klausimą, ar toks įstatymas neprieštarautų Konstitucijai.
Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Kieserauskas taip pat ragino atkreipti dėmesį į kitų valstybių praktiką: „Iš tiesų šį pasiūlymą reikėtų gana gerai įvertinti dėl atitikimo ES teisei. Valstybės pagalbos požymių čia yra. (...) Kokį sprendimą priimtų EK ir teismai, jeigu Lietuva nesutiktų su neigiamu EK sprendimu, mes negalėtume pasakyti. Tai yra šios priemonės rizika.“
Dėl šios priežasties Konkurencijos taryba rekomenduoja konsultuotis su EK. Taip pat primena, kad yra bent dvi bylos – Lenkijos ir Vengrijos – kurios dar laukia savo eilės teisme. Dėl šios priežasties siūloma palaukti minėtų bylų sprendimo.
Idėjos autoriai rėmėsi Lenkijos patirtimi
LRT.lt primena, kad įstatymo projektą Seime pateikė Seimo nariai Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys ir Jonas Jarutis.
Projekte nurodoma, kad 1 proc. prekybos mokesčio tarifą turėtų mokėti tie prekybininkai, kurių bendra atlygio už parduotas prekes suma viršija 2 mln. eurų per kalendorinį mėnesį.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad, nustatant naują mokestį, siekiama perskirstyti apmokestinamąją naštą tarp mokesčių mokėtojų, veikiančių mažmeninės prekybos sektoriuje.
Šio mokesčio nereikėtų mokėti tais atvejais, kai vartotojams būtų parduodami vaistiniai preparatai, energiniai produktai bei komunaliniais inžineriniais tinklais tiekiamos dujos, vanduo ir visų rūšių energija.
Rengiant projektą parlamentarai nurodo besirėmę Lenkijos patirtimi. Tiesa, šis Lenkijos atvejis buvo nagrinėjamas Europos Teisingumo Teisme, kurio sprendimo laukiama 2020–2021 m.
Į tai dėmesį atkreipė ir Seimo kanceliarijos teisės departamentas. Kaip nurodoma departamento išvadoje, dėl Lenkijos parlamento priimto įstatymo dėl mažmeninės prekybos mokesčio Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą.
Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas buvo palankus Lenkijai, tačiau Europos Komisija šį sprendimą apskundė ir ginčas dar nėra baigtas.
„Atsižvelgiant į tai, papildomai siūlytina gauti Lietuvos konkurencijos tarybos išvadą dėl projekto nuostatų suderinamumo su konkurencijos taisyklėmis“, – nurodoma išvadoje.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų kitų metų sausio 1 d.
Viešosios politikos analizės centro ESTEP ekspertai jau 15 metų dirba Lietuvos ir ES institucijoms. Centro ekspertai jau yra atlikę daugiau nei 150 tyrimų, studijų, vertinimų ir analizių, susijusių su viešosios politikos intervencijų planavimu, jų efektyvumo ir poveikio vertinimu.