R. Žemaitaitis: VGT tampa pilka zona ir nepatikslina, kam didesnės gynybos išlaidos būtų skirtos (patikslinta)

Lietuva

Remigijus Žemaitaitis. / Andrius Ufartas/ELTA

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA

340348

Valstybės gynimo tarybai (VGT) siūlant nuo kitų metų krašto apsaugai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis piktinasi, jog taryba neatsako, kam konkrečiai būtų skirtos didesnės pajamos. Taip pat politikas piktinasi, kad VGT nepatikslina, kokių pakeitimų reikėtų siekiant rasti reikalingus 2 mlrd. eurų.

„VGT tampa pilka zona, kuri neatsako ne į vieną klausimą. Aš noriu detaliai, kad būtų išvardinta, kiek finansavimas sudaro atlyginimams, infrastruktūrai ir ginkluotei. Jeigu teisingai išskaičiavau, tai ginkluotė, už visus išsireikalautus pinigus, bus nuo 0,6 proc. iki 1 proc.“ – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė R. Žemaitaitis.

„Aš lieku prie savo nuomonės. Man patinka skaičiai ir man patinka matematika. Aš iš palubės neimu skaičių. Ir kai pasako 5-6 proc., būtų gerai, kad VGT pateiktų, kokius teisės aktus ar įstatymus keisti“, – pridūrė jis.

Politikas paminėjo, kad diskusija koalicijoje dėl šio klausimo dar neprasidėjusi. Be to, anot jo VGT posėdyje dalyvavę koalicijos nariai Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, premjeras Gintautas Paluckas ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė taip pat dar neatskleidę, kokiems tikslams šios lėšos būtų skirtos.

Anot R. Žemaitaičio, klausimų kelia ir tai, kad nors Andrius Kubilius užima Europos gynybos komisaro postą, šalies vadovas Gitanas Nausėda nesikreipė nei į jį, nei į kitus Europos vadovus dėl galimybės finansuoti šiuos poreikius Europos Sąjungos (ES) lėšomis.

„ES fonde yra 600 mlrd. eurų. Prezidento teikimu, A. Kubilius buvo patvirtintas eurokomisaru. Tai klausimas, kodėl su A. Kubiliumi nebuvo šnekama lapkritį, gruodį ir sausio pradžioje. Tai atrodo labai įdomiai keista“, – tvirtino R. Žemaitaitis

„Prezidentas turėtų imtis Europos vadovų tarybos kvietimo ir spręsti klausimą dėl buferinių zonų, besiribojančių su trečiosiomis šalimis, ginkluotės ir bendro paketo. Aš to nematau“, – sakė jis, pabrėždamas, kad ES vienareikšmiškai turėtų investuoti į su trečiosiomis valstybėmis besiribojančių šalių gynybą.

„Nemuno aušros“ vadovas pabrėžė, kad norint finansuoti tokius gynybos poreikius vien Lietuvos pajėgumais reiktų drastiško PVM, akcizų ir pelno mokesčio didinimo.

„Koalicija nepajėgi rasti lėšų. Esmė yra ta, kad reikės priimti naujus mokesčius, PVM turės didėti 2 proc. iki 23 proc., akcizą reikės didinti nuo 10 iki 16 proc., pelno mokestį – nuo 16 proc. iki 20 proc. Ir čia 1,5 mlrd. eurų“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.

VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt