PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2025 m. Birželio 12 d. 11:25

R. Žemaitaitis nesureikšmina iš darbotvarkės išbraukto sankcijų klausimo

Lietuva

Remigijus Žemaitaitis / Andrius Ufartas/ELTA

Raminta MajauskaitėŠaltinis: ELTA.LT


367689

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis nesureikšmina ketvirtadienį Seimo priimto sprendimo iš darbotvarkės išbraukti siūlymą taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Nepaisant keliamų klausimų, politikas aiškina, esą tai buvo padaryta dėl neapibrėžto šių priemonių įsigaliojimo laiko.

„Sankcijų paketui būtų pritarta. Jokių problemų nėra. Tačiau, yra klausimas, nuo kada jos turėtų įsigalioti. Joninių savaitę vyks Europos Sąjungos Vadovų taryba, joje kaip tik ir bus diskusijos dėl sekančio posėdžio ir, ar Europos Sąjunga toliau pratęsia sankcijas“, – ketvirtadienį parlamente žurnalistams aiškino R. Žemaitaitis.

Todėl, „aušriečių“ lyderio teigimu, pirmiausia reikia sužinoti kitų valstybių pozicijas sankcijų klausimu. Anot jo, jei Vengrija ar kuri nors kita valstybės nuspręs pasinaudoti veto teise, liepos mėnesį Lietuvos parlamentas šaus neeilinį posėdį, kuriame sankcijų klausimą svarstys skubos tvarka.

„Laukiame – grįžta prezidentas, premjeras kitą savaitę turi pasišnekėti su kitų valstybių premjerais, kokios yra pozicijos, ar yra tikėtina, kad (sankcijoms iš Vengrijos ar kitos Europos valstybės – ELTA) bus veto, ar nebus“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

„Jeigu bus veto, liepos mėnesį šauksime neeilinį Seimo posėdį, kuriame jame ypatingos skubos tvarka bus svarstomas šis paketas“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimui buvo planuota teikti siūlymą, numatantį galimybę Lietuvai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Visgi, prieš parlamento posėdį vykusioje seniūnų sueigoje nuspręsta šį klausimą iš darbotvarkės išbraukti.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtose Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo pataisose numatoma galimybė Vyriausybei sudaryti sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus, įšaldant jų turtą ar taikant sektorinius apribojimus.

Rusijos ir Baltarusijos piliečių ar įmonių turtas būtų įšaldomas tais atvejais, jei pastarieji kenkia Ukrainos teritorijos vientisumui, remia karą ir represijas prieš Rusijos opoziciją ir pilietinę visuomenę, numatant tam tikras išimtis dėl lėšų, reikalingų maisto produktams, vaistams ir kitiems būtiniems produktams ar paslaugoms.

Tuo metu taikant sektorines sankcijas siekiama drausti technologijų, paslaugų ir programinės įrangos iš Rusijos ir Baltarusijos importą bei tiekti su šių prekių tiekimu ar gamyba susijusias paslaugas, taip pat eksportuoti technologijų ir programinės įrangos, kuri galėtų būti naudojama Rusijos ar Baltarusijos kariuomenėje.

Visgi, sankcijos negaliotų tais atvejais, kai paslaugos reikalingos farmacijos, medicinos, humanitariniais tikslais.

URM siūlo numatyti ir papildomas sektorines ribojamąsias priemones, jeigu nustatoma, kad atitinkamas Rusijos ir Baltarusijos ekonomikos sektorius gali būti naudojamas remiant karinę agresiją prieš Ukrainą, kariuomenės ir technologijų tobulinimui, pramonės pajėgumų didinimui, Lietuvos saugumo ir nepriklausomybės kenkimui, įskaitant manipuliavimą informacija.

Seimas balandį metams pratęsė sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per ES išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.

Pirmą kartą įstatymas dėl nacionalinių sankcijų įvedimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo priimtas 2023 m. pavasarį. Pernai jų galiojimas buvo pratęstas metams.

#REMIGIJUS ŽEMAITAITIS#NACIONALINĖS#SANKCIJOS#RUSIJA#BALTARUSIJA
#URM