Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
„Nemuno Aušra“ rinkiminis štabas ELTA Andriaus Ufarto nuotr.
Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA
„Mes koalicinį susitarimą pasirašėme, mes koalicinio susitarimo ir laikėmės. Seimo statutas numato galimybę, kad nesudarant komisijos Seimo narys gali atsisakyti, aš tai ir padariau. O frakcija matydama, kad tai yra politinis susidorojimas, nedalyvauja“, – po Seime vykusio balsavimo dėl teisinės neliečiamybės naikinimo žurnalistams teigė R. Žemaitaitis.
„Jeigu matėte, visa valdančioji dauguma dalyvavo pagal sutarimą. Taip kad koalicijoje, ką susitarime, to ir laikomės“, – akcentavo politikas.
„Nemuno aušros“ lyderis pabrėžia, kad koalicinėje sutartyje buvo įrašytas tik įsipareigojimas, kad parlamentaras teisinės neliečiamybės sutiktų atsisakyti supaprastinta tvarka.
„Koalicijos sutartyje – kad Seimo narys Remigijus Žemaitaitis atsisakys neliečiamybės. Aš tai ir padariau pagal Seimo statutą. Aš savo žodžio laikiausi“, – pabrėžė jis.
Antradienį Seimas patenkino generalinės prokurorės Nidos Grusnkienės prašymą ir panaikino teisinę neliečiamybę „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui.
Už politiko teisinės neliečiamybės naikinimą balsavo 101 Seimo narys, balsavusių prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. „Nemuno aušros“ frakcijos Seime atstovai balsavime nedalyvavo.
Neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymu kaltinamas parlamentaras sutiko, kad teisinė neliečiamybė jam būtų naikinama supaprastinta tvarka.
N. Grunskienė pasirašė kreipimąsi į Seimą dėl R. Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimo, vykdant lapkričio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria teismas buvo įpareigojęs atlikti šį veiksmą, siekiant, kad galima būtų tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą.
Panaikinti politiko imunitetą prašoma atsižvelgiant į tai, kad R. Žemaitaitis yra teisiamas dėl neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymo, taip pat dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams bei jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.
Baudžiamosios bylos duomenimis, R. Žemaitaičiui kaltinimai grindžiami jo paties įrašais socialiniame tinkle „Facebook“. Būdamas praeitos kadencijos Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.
ELTA primena, kad R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV. Atsakydamas į užsienio atstovų neigiamus pasisakymus, R. Žemaitaitis viešai kreipėsi į NATO ir ES valstybių atstovus Lietuvoje, tikindamas, kad jo pasisakymai, laikyti antisemitiškais, buvo blogai interpretuojami. Be to, jis pridūrė, jog žydų bendruomenės už savo žodžius yra viešai atsiprašęs.
Balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.