R. Žemaitaitis: Lietuva turėtų pradėti diplomatinių santykių su Kinija atkūrimą

Lietuva

Remigijus Žemaitaitis / Dainius Labutis/ELTA

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA.LT

356187

Įvertinus JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmus ir vykdomą tarifų politiką, Lietuva turi pradėti diplomatinių santykių su Kinija atkūrimą, mano „Nemuno aušros“ frakcijos lyderis Remigijus Žemaitaitis. Anot jo, tokių ryšių atkūrimas reikalingas, nes dėl JAV tarifų Europos Sąjunga (ES) ir Kinija stiprins ekonominius santykius.

„Tai ką daro D. Trumpas pradeda šiek tiek stebinti. Jei aš prieš mėnesį kitos nuomonės buvau, tai ką šiandien matau yra tai, kad dėl muitų politikos Kinija ir Europos Sąjunga smarkiai suartės ir ekonominiai santykiai gali turėti tamprų ryšį. Tai manau, kad Lietuva turėtų pradėti diplomatinių santykių su Kinijos atkūrimą“, – žurnalistams Seime teigė R. Žemaitaitis.

Paklaustas, ką tokiu atveju reikėtų padaryti su Taivano atstovybe Lietuvoje, politikas teigė, kad tereikia pakeisti jos pavadinimą.

„Reikia pakeisti pavadinimą, bet atstovybę palikti“, – sakė jis.

R. Žemaitaitis tikino, kad Lietuvos ryšiai su Taivanu neatsipirko, o žadėtos investicijos neįvyko.

„Aš penktadienį, pas prezidentą, išsakiau nuomonę – tiek daug yra pridirbta Gabrieliaus Landsbergio problemų su ta Kinija. Šiandien matome, nepasitvirtino jokios Taivano investicijos“, – paminėjo R. Žemaitaitis.

ELTA primena, kad po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų, dabartinės Vyriausybės vadovas G. Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.

Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva norėtų, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.

Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.

2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt