R. Stefančukas: Lietuva yra solidarumo, ištikimybės ir tikro broliškumo pavyzdys Ukrainai

Lietuva

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas / Marius Morkevičius/ELTA

Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA

349425

Į Kovo 11-osios minėjimą Vilniuje atvykęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas tikina – Lietuva yra solidarumo pavyzdys Ukrainai. Dėkodamas lietuviams už paramą ir palaikymą, jis pabrėžė, joKyjivas nenustos kovoti už laisvę.

„Lietuviai ir dabar liekate pavyzdžiu Ukrainai. Solidarumo, ištikimybės ir tikro broliškumo pavyzdžiu. Leiskite man, Ukrainos Aukščiausiosio Rados ir tebekovojančių ukrainiečių vardu, padėkoti tau, Lietuvos tauta“, – Seime kalbėjo R. Stefančukas.

„Norėčiau padėkoti už palaikymą, kai mums yra sunku, už tą pasiryžimą atiduoti viską iki paskutinio, už tą aštrų suvokimą, koks yra iš Rytų einantis pavojus. Mes niekada nepamiršime. Mes buvome, būsime visada jums dėkingi“, – pridūrė jis.

Nuo Rusijos agresijos kenčiančios Ukrainos parlamento vadovas pabrėžė, kad jo šalis anksčiau ar vėliau taps NATO nare.

„Mes bandome visam pasauliui parodyti, kas yra agresorius, o kas yra auka, kas gina savo žemę, o kas puola svetimą žemę, kas nori būti euroatlantinės bendruomenės dalimi, o kas nori į ją išplatinti savo neapykantą“, – dėstė R. Stefačukas.

„Mes išgyvensime, kaip ir jūs išgyvenote 1990 metų pradžioje, mes būtinai tapsime euroatlantinės šeimos dalimi. Kai jau ateis ta pergalės diena, mes būtinai sugiedosime mūsų šalių tautines giesmes, kur unisonu bus skambantys žodžiai iš jūsų himno: „Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme. Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Ir iš Ukrainos himno: „Ir dvasią, ir kūną mes padėsime link mūsų laisvės“, – pabrėžė jis.

Parlamentų vadovai pabrėžė būtinybę užtikrinti Europos saugumą

Minėjime dalyvavęs Lenkijos Seimo maršalka Szymonas Holownia tikino, kad Europos valstybės turi stiprinti tarpusavio ryšius, siekiant užtikrinti saugumą žemyne.

„Taip, JAV labai svarbus sąjungininkas, bet daug sprendimų, užtikrinančių Europos saugumą yra Europoje. Reikia stiprinti santykius Europoje“, – dėstė jis.

Jam antrinusi Latvijos parlamento pirmininkė Daiga Mierina pabrėžė, kad Europa turi dalyvauti derybose dėl taikos Ukrainoje.

„Mūsų bendras prioritetas – ilgalaikė taika Ukrainoje (...) Europa turi dalyvauti taikos derybose. Šiaurės Amerikos strateginiai partneriai taip pat turi dalyvauti jose. Būtina panaudoti visas įmanomas diplomatines priemones, kad Ukrainai būtų padedama ir mūšio lauke, ir valdžios koridoriuose“, – akcentavo D. Mierina.

Apie būtinybę toliau remti Ukrainą kalbėjo ir Estijos parlamento pirmininkas Lauris Husaras.

„Remdamiesi savo bendra istorija, dabar turime sutelkti dėmesį į didžiausią mūsų laikų iššūkį – ginti savo laisvę. Jei mes, Europa – Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Suomija, Islandija, Prancūzija, Vokietija ir kitos valstybės – nesiimsime ryžtingų veiksmų, jei Ukrainą laikysime nebereikšmingu reikalu arba priimsime nesąžiningas taikos Ukrainoje sąlygas, stosime prieš ateities kartų teismą“, – kalbėjo L. Husaras.

„Ukraina kovoja ne tik už savo, bet ir už Europos laisvę. Būtina didinti karinę pagalbą Ukrainai, išlaikyti tvirtą paramą Ukrainai iki jos pergalės ir užtikrinti, kad Rusija sumokėtų tinkamą kainą, taikant griežtesnes sankcijas ir veiksmus dėl įšaldyto turto“, – tikino jis.

Pastarajam antrino Suomijos Eduskuntos pirmininkas Jusis Hala-aho.

„Po sovietų imperijos žlugimo Europa išgyveno trumpą optimizmo laikotarpį. Atsirado viltis, kad Rusija atsisakys savo senų įpročių, atvers naują lapą, ras būdų taikiai sugyventi su kaimynais. Deja, taip neatsitiko. Labai svarbu, kad nekartotume praeities klaidų. Laisvos Europos tautos turi parodyti drąsą ir ryžtą, jos turi būti vieningos, kad nebūtų prarytos viena po kitos. Jei kris Ukraina, ateis kieno nors kito eilė“, – kalbėjo jis.

Savo ruožtu Islandijos Altingo pirmininko pirmoji pavaduotoja Bryndis Haraldsdottir teigė, kad mažos valstybės privalo solidarizuotis.

„Vis labiau globalizuotame pasaulyje, mažų valstybių balsai kažkodėl yra negirdimi. Šalies svarbą nulemia ne šalies dydis, o jos idėjos. Mažoms tautoms labai svarbu laikytis išvien“, – dėstė ji.

ELTA primena, kad lygiai prieš 35 metus, 1990 m. kovo 11 d., Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą.

Šiuo dokumentu Lietuvos Aukščiausioji Taryba, reikšdama tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt