R. Kasperavičius: apie laukiančią krizę Finansų ministerija žinojo dar 2007 metais

Vilnius

Etaplius.lt nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

52860

Apie artėjančios krizės mastą Finansų ministerijos darbuotojai informavo ministrą iki šios likus metams, „Krizės komisijoje“ teigė ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LŽVS) frakcijos nario, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno vadovaujamame tyrime „Dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius“ kalbėjęs R. Kasperavičius aiškino, kad apie artėjančią finansinę audrą ministerija ir tuo metu ją valdęs Rimantas Šadžius - žinojo.

„Pažymoje, kurioje tyrime bręstančios krizės Latvijoje įtaką Lietuvos ekonomikai, prognozavome, kad tikimybė, jog įžengsime į recesiją 2018 metų trečią ketvirtį buvo 10 proc., tačiau 2009 m. tikimybė buvo jau 90 proc.“, - sakė Finansų ministerijos pareigūnas. Jis teigė, kad pasinaudojus šiomis žiniomis Lietuva galėjo ruoštis artėjančiai krizei skolindamasi, kuomet palūkanų norma dar nesiekė nė 2 proc.

Pasak R. Kasperavičiaus, optimistinis ūkio raidos scenarijus rodė ekonomikos nuosmukį, siekiantį 7,5 proc., pesimistinis - apie 40 procentų (ELTA primena, kad 2009 m. Lietuvos ūkis smuko daugiau nei 14 proc.).

Pristatydamas savo vertinimus Seimo nariams, ministerijos atstovas citavo 2007 m. rašytą laišką, kuriame teigiama, kad dėl stiprėjančio vidaus likvidumo ir priklausomybės nuo išorinių finansavimo šaltinių 2008-2010 m. mažės mokestinės pajamos ir tai gali sudaryti iki 4 mlrd. litų praradimą.

Pasiteiravus, kokią įtaką 2007 m. valdančiųjų socialdemokratų sprendimams nesilaikyti fiskalinės drausmės turėjo artėjantys Seimo rinkimai, R. Kasperavičius sakė manantis, kad atsakymas į klausimą yra aiškus.

„Manau atsakymas yra akivaizdus ir mano nuomonės čia nereikia. Buvo rinkimai, o pensininkai sudaro didelę dalį rinkėjų ir pensijos buvo didinamos smarkiau, nei augo socialiniu draudimu draudžiamosios pajamos“, - Eltai sakė ministerijos atstovas.

R. Kasperavičius teigia, kad tuometinis finansų ministras R. Šadžius turėjo žinoti apie tokią pažymą, nes jis Seimo nariams siūlęs formuoti 4 proc. BVP prilygstantį perteklinį biudžetą, kuris leistų apsisaugoti nuo krizės. Ministerija taip pat kalbėjo apie nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, kuris galimai būtų atvėsinęs kaistančią būsto rinką.

„Nekilnojamojo turto mokestis nebuvo įvestas. Svarstant (...) Seime buvo kviečiami komercinių bankų analitikai, Laisvosios rinkos instituto analitikai ir jie savaip vertino tokias priemones, - sakė R. Kasperavičius. - Jie sakė, kad tai geros priemonės, tačiau neatitinka komercinių bankų interesų ir galimai neatgrasytų gyventojų skolintis“.

Ministerijos atstovas sakė, kad SEB ekonomistas Gitanas Nausėda laikėsi tokios pat pozicijos ir ją pristatė Seimo Europos reikalų komitete. „Manau, kad tai (komercinių bankų rekomendacijos - ELTA) demotyvavo Seimo narius imtis priemonių“, - sakė ministerijos atstovas.

Pasak R. Kasperavičiaus, laikotarpiu, kuomet augsianti infliacija atrodė neišvengiama, ją skatinantis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimas buvo pasirinktas siekiant neatsilikti nuo Latvijos ir Estijos. „Buvo kalbama, kad reikia išlikti konkurencingiems regione, nes kaip kitaip mes pritrauksime investicijas ir panašiai“, - prisiminė R. Kasperavičius.

ELTA primena, kad, be R. Kasperavičiaus, į parlamentinį tyrimą „Dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius“ ketinama kviesti Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, aptariamu laikotarpiu centrinio banko vadovybėje dirbusį Audrių Misevičių, buvusius finansų ministrus R. Šadžių ir Ingridą Šimonytę, buvusią Europos Parlamento narę Margaritą Starkevičiūtę, SEB ir „Swedbank“ ekonomistus Gitaną Nausėdą ir Nerijų Mačiulį, taip pat šių bankų vadovus.

Per pirmąjį rudens sesijos posėdį nuo tyrimo komisijos nusišalino konservatoriai Mykolas Majauskas ir Andrius Kubilius. Politikai pasipiktino S. Jakeliūno iniciatyva dėl bankų elgesio pasiaiškinti kviesti ne bankų vadovus, o „Swedbank“ ir SEB ekonomistus N. Mačiulį bei G. Nausėdą. Pastarasis pirmadienį pranešė dalyvausiantis prezidento rinkimuose.

Tuo tarpu konservatorių teigimu, S. Jakeliūnas su ekonomistais siekia suvesti asmenines sąskaitas. Kaltindami S. Jakeliūną bandžius daryti įtaką Konstitucinio Teismo teisėjams, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai kreipėsi į Seimo etikos kontrolierius.

Savo ruožtu „valstiečių“ frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis tikina, kad opoziciniai konservatoriai siekia diskredituoti S. Jakeliūno tyrimą, kuriame vertinami ankstesnių vyriausybių, tarp kurių - ir konservatorių, priimti sprendimai dėl valstybės finansų planavimo ir skolinimosi krizės metais, taip pat bankų ir jų priežiūros institucijų veiksmų.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt