R. Budbergytė kreipiasi į G. Skaistę – dėl neregėto maisto kainų kilimo reikalauja tyrimo

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA

253721

Maisto kainoms Lietuvoje augant sparčiausiai visoje Europos sąjungoje (ES), Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė prašo finansų ministrės Gintarės Skaistės kuo skubiau inicijuoti tyrimą siekiant išsiaiškinti, ar infliaciją lėmė padidėję veiklos kaštai, ar kitos priežastys, tarp jų – verslininkų bandymas pasipelnyti iš esamos situacijos.

Pranešime žiniasklaidai buvusi finansų ministrė R. Budbergytė tvirtina, kad panašų tyrimą jau yra atlikusi Švedija, kur Nacionalinis ekonominių tyrimų institutas aiškinosi, ar infliacija šalyje nulemta objektyvių ekonominių priežasčių ar tiesiog yra verslininkų godumo pasekmė.

„Viešai kreipiuosi į finansų ministrę G. Skaistę, prašydama neatidėliojant imtis ryžtingų žingsnių ir pasitelkiant Finansų ministerijos žinioje esančias atsakingas institucijas, išsiaiškinti beprecedentį maisto produktų kainų augimą“, – ragina Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno pavaduotoja R. Budbergytė.

Ji sako, kad jau kuris laikas iš ekonomistų girdime, jog infliacija išsikvepia, o žaliavų rinka stabilizuojasi, tačiau maisto produktų kainos Lietuvos parduotuvių lentynose ir toliau drastiškai auga.

„Atrodo, kad prekybininkus yra užvaldęs godumas, kuris Lietuvos žmones stumia į skurdą ir neviltį. Iš paskutinių turimų santaupų žmonės kaip įmanydami stengiasi, kad galėtų susėsti bent prie kuklesnio Kalėdų stalo, o verslininkai dar iš to bando pasipelnyti ir galimai prisidengdami infliacija į metų pabaigą didinasi savo pelno maržas“, – vertina R. Budbergytė.

Pasak politikės, šiuo metu įvairioms valstybės institucijoms yra tik pavesta stebėti maisto produktų kainų pokyčius, bet „pati Vyriausybė nesiima jokių aktyvių veiksmų, kad stabdytų kainų augimą“.

Kviečia verslus bendradarbiauti ir pateikti kuo daugiau informacijos

Buvusi finansų ministrė kritikuoja ir Konkurencijos tarybos sprendimą atsisakant aiškintis, ar maisto tiekimo grandinėje prekybininkai kartu su maisto perdirbėjais nesudaro kartelinių susitarimų, kurie gali lemti itin dideles maisto produktų kainas.

Reguliariai valstybės įmonės „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ (ŽŪIKVC) atliekama maisto produktų vidutinių mažmeninių kainų struktūros analizė, pasak R. Budbergytės, yra mažų mažiausiai skandalinga ir jau turėjo atkreipti valstybės žinybų dėmesį ir pasidomėti, ar prekybininkai nepiktnaudžiauja esama situacija.

R. Budbergytė primena, kad ŽŪIKVC analizė rodo, kad, pavyzdžiui, mokant už duoną didžiausia dalis tenka ne jos gamintojui ar žaliavų tiekėjui, bet prekybininkui. Jos teigimu, prekybininko dalis duonos kainoje per metus yra padidėjusi daugiau nei 60 proc., o panaši situacija yra su sviesto, vištienos ir kitais kasdieniais maisto produktais.

„Ši Lietuvą ištikusi infliacijos krizė yra viena didžiausių visoje ES, todėl nepateisinama yra Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų pozicija: stebėti ir nieko nedaryti. Juk kalbame ne apie prabangos prekes, bet kasdienius būtiniausius maisto produktus, kurių žmonės nebeįperka. Turime išsiaiškinti, kodėl maistas Lietuvoje brangsta taip sparčiai, palyginti su kitomis Europos šalimis, ir nedelsiant imtis veiksmų, kad spręstume šią problemą, – sako R. Budbergytė.

Parlamentarė kreipiasi ir į Lietuvos prekybos įmonių asociaciją, kviesdama verslus bendradarbiauti ir visuomenei kaip įmanoma daugiau pateikti informacijos apie kainų pokyčius. „Tikrai nesakau, kad visi prekybininkai yra apakinti godumo, tačiau šiandien verslas turi susigrąžinti žmonių pasitikėjimą ir išsklaidyti kilusias abejones“, – teigia ji.

Kaip pastebi socialdemokratai,Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje mažėja antrą mėnesį iš eilės ir lapkritį (palyginti su 2021 metų lapkričiu) siekė 22,9 proc., tačiau maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos per metus augo 35,6 proc. ir tai yra daugiau nei ES šalių vidurkis.

Finansų ministerija: kainų dinamikos vertinimas nėra tiesioginė ministerijos kompetencija

Reaguodama į Seimo narės R. Budbergytės kreipimąsi,Finansų ministerija sako, kad tai nėra jos tiesioginė kompetencija.

„Konkrečios prekių grupės – šiuo atveju maisto prekių – kainų dinamikos vertinimas nėra tiesioginė Finansų ministerijos kompetencija.

Už kainų stabilumą Lietuvoje pagal įstatymines nuostatas atsakingas Lietuvos bankas. Manome, jog būtent ši autoritetinga institucija, analizuojanti infliacijos raidą bendrai, galėtų pasitelkti turimus analitinius instrumentus ir įvertinti maisto kainų augimą lemiančius veiksnius",- Eltai atsiųstame komentare rašo Finansų ministerija.

Jame pažymima, kad prie šio vertinimo savo kompetencijų ribose galėtų prisijungti ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuriuos veiklos srityse yra bendroji ekonominė politika ir konkurencijos politika, ar jai pavadi su klausimu susijusi Konkurencijos taryba.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt