Puikios atminties paslaptis: valios pastangos ar likimo dovana?

Klaipėda

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt

Ar būna, kad pamirštate svarbius dalykus: tėvų ar vaikų gimtadienius, sutartų susitikimų laiką, o gal ryte pabudę nesusigaudote, kokia diena išaušo – darbo ar poilsio? Jeigu esate iš tų, kurie daug ką – įvykius, datas, vardus, veidus – atsimena be ypatingų pastangų, lengvai mokosi naujų dalykų, nuoširdžiai jumis žaviuosi. Net nebandžiau slėpti savo nuostabos ir susižavėjimo nuo pašnekovų, kurie atskleidė, kaip jiems pavyksta nepasiklysti atminties labirintuose.

Ne vardai, o veidai

Kai kartą viename Klaipėdos senamiesčio bare pastebėjau, kad padavėjas išklauso klientų užsakymus ir nieko neužsirašo, nepatikėjau savo akimis. Nejaugi jis atsimins, kokius patiekalus ir gėrimus užsisakė šešių žmonių kompanija ir nesusipainios? Gal čia koks triukas? Jūs irgi abejojate, jog Simonas (toks puikios atminties padavėjo vardas) atnešė tai, ką lankytojai užsisakė, ir nieko nepamiršo? „Dirbant atsiranda sistema. Užsimerkęs galėčiau pasakyti, ką šiuo metu prie skirtingų staliukų sėdintys žmonės geria, valgo. Net po penkerių metų pamatęs žmogų atsimenu, kur jis sėdėjo ir ką valgė“, – pribloškė jaunas vyriškis. Jis atskleidė savo atminties paslaptį: taip esą todėl, kad darbas, kurį dirba jau 15 metų, labai patinka. Nors padavėjo darbas nebuvo Simono svajonė, tačiau visada mėgo gaminti maistą ir bendrauti su žmonėmis. Tai, kad puikiai atsimena klientų veidus, kad įsidėmi jų užsakymus, jaunas vyras nė kiek nesureikšmina: „Na, o „Maximoje“ kasininkės kiek kodų atsimena. Viskas gaunasi natūraliai.“ Tačiau klaipėdiškis apgailestavo, kad dėl darbinės atminties kartais išsitrina asmeniniai atsiminimai. „Kai žmona paklausia, ar atsimenu kokį epizodą su vaikais, širdis ima stipriau plakti. Galvoju, kada jinai iš mano veido pastebės, kad aš neprisimenu“, – šypsojosi Simonas, mėgstantis juokauti, stebinti ir džiuginti baro klientus ir artimus žmones. „Aš pats save pradžiuginu, kai kitą žmogų galiu nustebinti“, – sakė jis, už malonaus bendravimo su žmonėmis pamokas dėkingas močiutei.

Padeda sistema

„Vaivorykštės“ gimnazistas Eidenis Kasperavičius, kasmet dalyvaujantis dešimtyse įvairiausių rajono ir šalies moksleivių olimpiadų, nesigiria gera atmintimi. „Labai daug man atsiminti nereikia, nes stengiuosi susikurti sistemą, kurią galiu lengvai perprasti. Paprasčiausia su fizikos dėsniais, kuriuos supranti arba... nesupranti“, – šypsojosi Eidenis, kuriam, kad suprastų ir įsidėmėtų, pakanka gero mokytojo aiškinimo. Tačiau be nuoseklaus darbo apie puikius mokslo rezultatus galima būtų tik svajoti. Nors į daug žinių sukaupusį ir nuolat tobulėjantį bendraamžį daugelis žvelgia su pavydu, Eidenis pripažįsta, kad daugiau pastangų reikia, kai turi įsiminti, pavyzdžiui, geografijos ar istorijos faktus.

„Esu skaitęs apie įsiminimo būdą, kai vienus daiktus susieji su kitais. Žmogaus smegenys gerai moka susieti daiktus su reiškiniais, tačiau sunku prisiminti žodžių sąrašą. Tada kiekvieną sąrašo eilutę bandai susieti su daiktu pažįstamoje, pavyzdžiui, namų aplinkoje“, – pasakojo moksleivis. Vaikščiodamas po kambarius ir nuolat matydamas daiktus, su kuriais mintyse susiejo norimus įsiminti cheminius elementus, jis gali patvirtinti, kad būdas gana efektyvus.

Eidenis prisipažino, kad šiemet nedalyvavo geografijos ir biologijos konkursuose, nes neįmanoma visur suspėti. O neseniai grįžo iš Kaune vykusios Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams. „Prieš trejus metus šioje olimpiadoje tik susipažinau, kas ir kaip vyksta, pernai pelniau trečio laipsnio medalį. Tai mano ryškiausias laimėjimas. Tačiau labiau už jį vertinu psichologinį lūžį, kuris įvyko, kai atėjęs į „Vaivorykštę“ pradėjau dalyvauti įvairiuose konkursuose ir olimpiadose“, – atskleidė gimnazistas.

Savo ateitį vaikinas planuoja sieti su fizika ir matematika. „Man įdomiau ne šiaip sėdėti ant sofos, o veikti ką nors naudinga – gilintis į reiškinius ar uždavinius. Žinoma, lieka laiko ir poilsiui. Pažiūriu filmą, paskaitau“, – sakė gimnazistas, beveik kasdien apsilankantis sporto klube.

Ne tik šachmatai

Genai, specialios treniruotės, žaidimas šachmatais, kryžiažodžiai, uždaviniai, matematinių veiksmų mintinai atlikimas – visa tai, pasak ilgamečio Klaipėdos rajono apygardos rinkimų komisijos pirmininko, Klaipėdos rajono šachmatų klubo „Mintis“ pirmininko, Gargždų sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojo, šachmatų trenerio Zigmo Bitino, verčia smegenis persijungti į gilesnę vaizduotę arba dirbti kitu režimu. „Kadangi atmintis ir įtemptas smegenų darbas – pagrindinis mano tiesioginio darbo įrankis, vardan to nuolatos ieškau tobulumo. Ir jau galiu daryti tam tikras išvadas. Visų pirma su amžiumi atmintis silpsta, tiksliau, silpnėja galimybių riba. Antra, norint daug ir įtemptai skaičiuoti ar bandyti kuo daugiau prisiminti, reikia sugebėti duoti smegenims pailsėti“, – įsitikinęs Z. Bitinas. Jis pripažįsta, kad šiuolaikiniame gyvenime, kai vienu metu sprendžiama daugybė klausimų, nelengva rasti laiko smegenims pailsėti, išsivalyti nuo negatyvių emocijų, todėl negalįs savęs laikyti idealios atminties etalonu.

Tokių žmonių Z. Bitinas visada ieškojęs tarp šachmatininkų ir žavėjęsis tais, kurie vienu metu galėdavo žaisti daugybę partijų nežiūrėdami į lentą. „Žmogaus galimybių riba visada laikiau mažai kam žinomo šachmatų meistro iš Vengrijos Janošo Flešo pasiekimą žaidžiant aklaisiais šachmatais. 1960 metų spalio 16 dieną Budapešte jis per 14 valandų nežiūrėdamas į lentą vienu metu sužaidė su 52 gero lygio šachmatininkais ir daugelis partijų baigėsi jo pergale“, – pasakojo aistringas šachmatininkas. Jis užfiksavo, kad J. Flešo pasiekimą didmeistriui Timūrui Garejevui pavyko pagerinti tik 2016 metų rugsėjo 24 dieną. Nežiūrėdamas į lentą vienu metu jis žaidė su 64 šachmatininkais ir po 10 valandų pasiekė 54 pergales, pralaimėjo 8, lygiomis sužaidė dvi partijas.

„Nenuostabu, kai ir mūsų klubo kolegos po sužaistų partijų išėję į kiemą ilgai mintyse analizuoja pozicijas, tuo kartais net sukeldami praeivių šypsnius. Kai kurias įdomesnes savo žaistų partijų pozicijas dauguma klubo narių dar galėtų sustatyti ant lentos ir po daugybės metų“, – neabejoja šachmatų klubo „Mintis“ vadovas.

50-mečiui – 50 eilėraščių

Z. Bitinas prisipažino, kad labiausiai nuo vaikystės mėgo skaičius. Vairuotoju dirbęs jo tėvas dažnai sūnų pasiimdavo į darbą. Džiaugdamasis ir važinėdamasis po ūkį jis studijavo aplinką, o būdamas penkerių žinojo daugumos, gal net visų ūkio mašinų (o jų buvo per šimtą) numerius. Didžiausia atrakcija Zigmui būdavo, kai vairuotojai prašydavo pasakyti jų mašinų numerius. „Stengdavausi neapsirikti, tad tarp vairuotojų buvau pelnęs ypatingą statusą. Negana to, vaikystėje įsiminti numeriai mane persekioja visą gyvenimą. Net po penkių dešimtmečių, būdamas viename renginyje, turėjau galimybę išvardinti kai kurių vaikystės laikų mašinų numerius. Džiaugiausi, kad neapsirikau“, – šypsojosi Z. Bitinas, sakydamas, jog viską lengva įsidėmėti, kas turi išskirtinumo. Tad jo atmintyje – daugybė įvairių sporto šakų pasiekimų, susijusių su žmogaus galimybių riba, daugybė įsimintinų buvusių puikių sportininkų. „Juos kaip iš gausybės rago pradedu prisiminti, kai tik kalba užeina apie tam tikras sporto šakas“, – nenustojo stebinti Z. Bitinas.

Tačiau „skaičių“ žmogus savo 50-mečiui parengė... 50 mėgstamiausių eilėraščių repertuarą. Nei pavadinimo, nei eiliškumo deklamuodamas atmintinai jis nesupainiojo.

„Savyje nešioju keletą eilėraščių, kurių neužneš jokios atminimo dulkės. Net vidury nakties galėčiau išberti kaip žirnius į sieną. Geras, jautrus, gerai surimuotas ir gilią mintį išreiškiantis eilėraštis užsifiksuoja ilgiems metams. Taip pat ir puikūs tekstai apie negrįžtamai nubėgantį laiką, būtį, gyvenimo prasmę“, – atskleidė Z. Bitinas. Jis prisipažino, kad nuolatinis protinis darbas ir rutina išbalansavo pagrindinį darbo įrankį ir šiandien nebesąs toks tvirtas ir užtikrintas savimi, kad galėtų grįžti prie projekto „Šešiasdešimt geriausių eilėraščių 60-mečio proga“.

TAI ĮDOMU

Mokslininkai padarė įdomią išvadą: pasirodo, tarpdurys „ištrina“ atmintį. Eidamas pro duris, žmogus automatiškai viską pradeda „nuo nulio“ ir situaciją įvertina kaip visiškai naują. Norint išvengti kurioziškų situacijų ir sutaupyti laiko, specialistai rekomenduoja naudotis materializuotų priminimų metodu. Pavyzdžiui, jei ieškote žirklių, vaikščiokite sukryžiavę pirštus, jei ėjote į virtuvę maisto, ranka pavaizduokite puodelį.
Gera atmintimi pasižymėjo Aleksandras Makedonietis, Seneka, V. Mocartas. Daug talentų yra ir tarp mūsų amžininkų. Kai kurie iš jų net ne visur įleidžiami. Pavyzdžiui, britui Dominikui O’Brajenui uždrausta lankytis kazino, nes akimirksniu įsimena kortas ir apskaičiuoja derinius. Bet kuriai kalbai išmokti jam užtenka dviejų dienų, o per valandą gali įsiminti iki 300 užsienio kalbos žodžių (5 žodžius per minutę).
Pirmuoju žmogumi, kuriam nustatyta hipertimezija, buvo amerikietė Jill Price. Kartu su jos atveju medicinoje aprašyta vos 60 žmonių, turinčių išskirtinę autobiografinę atmintį, dėl kurios žmogus atsimena viską, kas jam nutiko. Mokslininkai iki šiol negali pasakyti, kas yra hipertimezija – įdomus fenomenas ar raktas, padėsiantis gauti atsakymus į daugelį klausimų apie žmogaus smegenis ir rasti gydymą nuo tokių ligų kaip Alzheimerio sindromas ir senatvinė demencija, nuo kurių pasaulyje kenčia 46 mln. žmonių.
Yra ribos, kiek informacijos gali įsisavinti smegenys. Per ilgą laiką įmanoma įsiminti labai daug įvairiausios informacijos, bet staigiai didelio jos kiekio neįsiminsime. Kad ne viską žmonės prisimena, nereikėtų vertinti tik neigiamai – taip iš mūsų atminties išvaloma, kas nereikalinga, o smegenys išvengia perkrovos. Šį procesą jos reguliuoja pačios.

KOMENTARAI (0)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt