Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos mokinių sveikata bei gyvensena gerėja. Mažėja nelaimingų vaikų, 87 proc. mokinių nurodo, kad jie patenkinti savo gyvenimu. Mažiau jaunuolių vartoja alkoholį, mažiau rūko, vaikai vis dažniau valgo vaisių ir daržovių.
Bet kai kurie rodikliai, kurie paaiškėjo po 2018 metų Sveikatos ir gyvensenos tyrimo (angl. Health Behaviour in School-aged Children, HBSC), nesikeičia. Tyrimas šiandien buvo pristatytas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje.
Vaikų sveikos gyvensenos rodikliai, palyginti su tokiu pačiu tyrimu, atliktu 2014 m., šiek tiek pagerėjo arba nesikeitė. Tyrimas parodė, kad tik trečdalis mokinių (18 proc.) yra kasdien fiziškai aktyvūs. Mokiniams rekomenduojamas maždaug 60 min. fizinis aktyvumas kasdien: sportas, pasivaikščiojimas, fizinis darbas. Mergaitės yra fiziškai pasyvesnės už berniukus, ir ši situacija nesikeičia jau keletą metų. Tačiau Lietuvos mokinių fizinis neaktyvumas beveik nesiskiria nuo visos Europos vidurkio.
„Visos Europos šalys susiduria su tomis pačiomis problemomis. Pagal sveikos gyvensenos rodiklius mūsų mokiniai yra maždaug ties Europos šalių vidurkiu, tačiau turime siekti geresnių rezultatų. Norėdami paskatinti mokinių fizinį aktyvumą, nuo ateinančių mokslo metų pradedame didinti kūno kultūros pamokų skaičių, 1 ir 6 klasių mokiniai jau turės po tris privalomas fizinio aktyvumo pamokas per savaitę, vėliau jų daugės ir kitose klasėse“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė.
Tik pusė Lietuvos mokinių (52 proc.) kasdien pusryčiauja. Pagal šį rodiklį Europoje užimame 29 vietą, ir tai yra prastesnis rodiklis už Europos vidurkį. Apie 35 proc. kasdien suvalgo vaisių arba daržovių (2014 m. buvo 31 proc.).
Fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai yra tiesiogiai susiję su sveikata. Dauguma Lietuvos mokinių savo sveikatą įvertino kaip gerą. Tik 13 proc. nurodė, kad jų sveikata prasta.
Šiek tiek mažėja patyčių Lietuvos mokyklose. Kad iš jų tyčiojamasi bent kelis kartus per mėn., nurodė 28 proc. mokinių (2014 m. – 29 proc.). Internetines patyčias patiria apie 9 proc. mokinių. Lietuva išsiskiria tuo, kad mokyklose nėra paplitusios vaikų peštynės kaip agresijos forma (tik 8,7 proc.).
Tyrime paaiškėjo, kad maždaug penktadaliui Lietuvos mokinių sunku užmigti. O taip atsitinka dėl to, kad miegoti nueinama kur kas vėliau, negu mokiniams priklausytų. Tad maždaug pusė mokinių tyrime pažymėjo, kad į mokyklą rytais jie nueina gerai nepailsėję.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) koordinuojamas Sveikatos ir gyvensenos tyrimas – vienintelis vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimas Europoje, kas 4 metus atliekamas pagal vieningą tyrimo protokolą 48 šalyse. Tyrime taip pat dalyvauja JAV, Kanada ir Azijos šalys. Tai pagrindinė PSO vaikų sveikatos ir gyvensenos stebėsenos priemonė. Pagrindinis tikslas – geriau pažinti 11, 13 ir 15 m. amžiaus mokinių gyvenseną, elgseną ir sveikatą.
Lietuva į tyrimą įsitraukė nuo 1994 m. Mūsų šalyje pernai pavasarį atliktas tyrimas buvo 7-asis. jame dalyvavo 64 atsitiktine tvarka atrinktos mokyklos, daugiau nei 4 tūkst. mokinių. Tyrimą atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto mokslininkai (vadovas prof. dr. Kastytis Šmigelskas).