Psichologinė pagalba telefonu: vieni giria, o kiti nusvyla

Vilnius

Nerimas. Unsplash nuotr.

Augustina KizelytėŠaltinis: Alfa.lt

309019

Kai pečius užgula sunki emocinė našta, svarbu žinoti, kur galima kreiptis, tačiau su Alfa.lt pasidaliję savo patirtimi pašnekovai sutinka – pokalbis su psichologinės pagalbos linijos darbuotojais gali priversti pasijausti dar blogiau.

Su Alfa.lt anonimiškai pasikalbėti sutikę pašnekovai pasakojo, kad jų patirtis bendraujant su Vilniuje veikiančios psichologinės pagalbos linijos darbuotojais buvo itin bloga: pokalbis su specialistais niekuo nesiskyrė nuo pokalbio su savimi, o tokios patirtys, anot jų, verčia dar labiau užsidaryti savyje ir patikėti, kad šių žmonių individualūs išgyvenimai ir sunkumai niekam nerūpi.

Derama pagalba – ne visiems

Vilnietis Marius Česnavičius pasakoja, kad, paskambinus į pagalbos liniją, jį konsultavo moteris, kuri nedaug tepasakė ar vertingo patarė. Jo manymu, pagalbos linijos darbuotojai nėra užtektinai apmokyti dirbti tokį darbą

„Sunkumo akimirką įrašiau „pagalbos linija“ į „Google“ ir surinkau vieną iš pirmų pateiktų numerių. Atsiliepė moteriškas balsas, pirmas klausimas buvo „kas nutiko?“ Ir paskui „kaip jaučiatės šiuo metu“, pradėjus kalbėti apie problemas, kurios man sukelia nepakeliamą naštą, pašnekovės klausimai ir kalbėsena išblėso, teliko smulkūs atsakai „mhm, aha, mmm“. Nemanau, kad darbuotojai turi būtinų įgūdžių padėt žmonėms įveikti sunkumo akimirką arba yra per mažai paruošti realioms situacijoms“, – papasakojo pagalbos kreipęsis M. Česnavičius.

M. Česnavičiaus teigimu, būtų naudinga, kad atsirastų skambučių nukreipimo sistema. Jeigu vienas darbuotojas nesugeba padėti skambinusiam asmeniui, tai jį reikia nukreipti į kitą darbuotoją.

„Tokios linijos turėtų turėti kažkokią skambučio nukreipimo sistemą. Tarkime, jei darbuotojas mano, jog šis pokalbis jam yra per sunkus ar jis nelabai gali jį tęsti, galėtų sujungti su kitu pagalbos linijos numeriu. Arba turėtų būti asmuo, kuris galėtų perimti pokalbį, kai mato, jog žmogus nesusitvarko su paskambinusiuoju. Tikiu, jog šis darbas nėra lengvas kasdien klausyti savižudiškų minčių turinčių ir pagalbos ieškančių, todėl vienai darbuotojai nusiskundimų negaliu turėti“, – pasidalijo mintimis M. Česnavičius.

Daugiausia vyrai ieško psichologinės pagalbos

Tapatybės atskleisti nepanorusio vilniečio nuomone, vis dar vyrauja stereotipas, kad vyrai neturi psichologinių problemų, todėl visuomenės susirūpinimas kyla tik kalbant apie moterų emocinę gerovę.

Higienos instituto 2022 m. atliktas tyrimas „Stigmatizuojančios Lietuvos gyventojų nuostatos psichikos sveikatos srityje“ rodo, kad neigiamomis emocijomis ir su didesniais psichikos sunkumais vis dėlto išsiskyrė vyrai.

„Tyrimas atskleidė, kad vertinant skirtingų Lietuvos gyventojų demografinių ir socialinių grupių neigiamas nuostatas į psichikos sveikatos sunkumų turinčius asmenis, bendravimą su jais darbo, švietimo ir sveikatos priežiūros srityse labiau neigiamomis nuostatomis pasižymėjo vyrai“, – pasakojo Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovė Vita Šulskytė.

V. Šulskytė pasakoja, kad tokia statistika dominuoja visoje Europoje. „2019–2023 metų laikotarpiu nusižudžiusių vyrų skaičius buvo apie 4–5 kartus didesnis nei moterų. Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, ši tendencija yra panaši visoje Europoje“, – komentavo ji.

Į Higienos institutą moterys nesikreipia taip dažnai, kaip vyrai, nes, V. Šulskytės teigimu, jų nuotaika būna daug geresnė.

„Pastebėta, kad moterų nuostatos buvo pozityvesnės ir pasižymėjo mažesne stigma kreiptis pagalbos susidūrus su psichikos sveikatos sunkumais nei vyrų“, – komentavo ji.

Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ biuro psichologė Giedrė Dautartaitė įvardijo, kad pas juos skambinantieji asmenys dažniau būna moterys. Tarp vyrų, anot jos, vyrauja stigma, kad jie neieško psichologinės pagalbos. „Vilnius sveikiau“ biuras dėl mažos vyrų paklausos siūlo jiems ieškoti pagalbos, subūrus, susirinkus į mišrias grupes.

„Dėl mūsų paslaugų dažniau kreipiasi moterys, ši tendencija nors liūdina, bet nestebina. Tarp vyrų vis dar egzistuoja stigma kreiptis psichologinės pagalbos ir jiems dažniausiai siūlomos mišrios (kur ateina ir moterys, ir vyrai) paslaugos nėra itin patrauklios. Todėl vyrai daugiau kreipiasi individualios pagalbos ir kasmet stengiamės surinkti grupę, kurioje yra kviečiami tik vyrai ir ją moderuotų taip pat psichologas vyras“, – dalijosi savo įžvalgomis G. Dautartaitė.

Anot specialistų, žmonės lieka patenkinti jų darbu

Iš žmonių galima išgirsti neigiamų atsiliepimų apie psichologinę pagalbą skambučiu suteikiančius darbuotojus. Užtat psichologinę pagalbą suteikiantis institutas pasakoja visai priešingai.

Pasak G. Dautartaitės, dėl jų veiklos ir suteikiamos pagalbos žmonės dažniausiai nesiskundžia.

„Pasibaigus grupiniams ir individualiems užsiėmimams, dalyvių prašome anonimiškai suteikti grįžtamąjį ryšį, užpildant apklausą. Dažniausiai dalyviai būna patenkinti, mato prasmę ir dėkoja“, – tęsė ji.

Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovė V. Šulskytė atkreipia dėmesį, kad kreiptis gali visi norintys. Jei prireikia, yra suteikiama ir skubi psichologinė pagalba.

„Nuo 2024 m. pradžios Psichologinių krizių pagalbos centre dirbantys profesionalūs psichologai  konsultuoja visus gyventojus savižudybės grėsmės atpažinimo, reagavimo, ryšio užmezgimo ir motyvavimo kreiptis pagalbos klausimais, prireikus – teikia skubią pirmąją psichologinę pagalbą“, – priminė V. Šulskytė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt