Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
"Sidabrinės linijos" nuotrauka
Rita LižaitytėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metų pradžioje Marijampolės savivaldybėje šimtui vaikų iki 15 metų teko 136 pagyvenę, 65 metų ir vyresni žmonės. Kitaip tariant, kas penktas Marijampolės savivaldybės gyventojas yra 65 metų arba vyresnis. Tokia statistika – ne tik mūsų savivaldybėje, bet ir visoje Lietuvoje. Apskritai, Lietuva yra viena tarp sparčiausiai senstančių Europos valstybių.
linija.jpg
Senstantys asmenys susiduria ne tik su fizinėmis kliūtimis – kur kas didesnis iššūkis jiems yra išgyventi psichologinius sunkumus – vienatvės, nevisavertiškumo jausmą, artumo, draugystės trūkumą. Bandydamas suprasti šias pagyvenusių žmonių bėdas ir jas numalšinti, 2016 m. Mariaus Čiuželio labdaros ir paramos fondas įsteigė „Sidabrinę liniją“ – nemokamą draugystės ir bendravimo telefonu paslaugą, kuri padeda spręsti visuomenės ir vyresnio amžiaus žmonių vienišumo, socialinės atskirties ir bendravimo trūkumo problemas, suteikiant senoliams galimybę vėl džiaugtis oriu, prasmingu, visaverčiu gyvenimu. Apie tai, kaip veikia „Sidabrinė linija“, kalbamės su jos įkūrėju Mariumi ČIUŽELIU.
– Kaip supratote, jog reikalinga teikti psichologinės pagalbos paslaugą telefonu vyresnio amžiaus žmonėms?
– Dažnai tenka išgirsti, kad Lietuvos visuomenė sensta bene sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Jauni žmonės išvyksta, likusiųjų daugumą sudaro vis vyresni žmonės. Skaičiuojama, jog šiuo metu mūsų šalyje gyvena apie 500 tūkst. senolių, pusė jų yra visiškai vieni. Dažną jų kamuoja vienatvės, nevisavertiškumo jausmas, daugybė senų žmonių serga. Nepaisant niūrios kasdienybės, visi tie žmonės nori bendrauti, kalbėtis, turėti ryšį su kitais žmonėmis.
Kad jie gautų tai, ko jiems labai trūksta, mums reikia visai nedaug pasistengti – tiesiog norėti su jais bendrauti. Kad vyktų bendravimas, žmonėms nebūtina susitikti akis į akį – galima naudotis telefonu. Tai supratę 2016 metų viduryje kartu su mano vardo labdaros ir paramos fondu pradėjome vykdyti projektą „Sidabrinė linija“ ir senyvo amžiaus žmonėms suteikėmegalimybę turėti telefoninį draugą, su kuriuo galima reguliariai kalbėtis įvairiausiomis temomis, aptarti kasdienes aktualijas ar tiesiog pasišnekučiuoti.
Bendravimo poreikis ypač stiprus anksčiau aktyvų gyvenimo būdą propagavusiems senoliams: amžino poilsio išėjus sutuoktiniui, draugui, pašlijus sveikatai ir užsidarius tarp keturių sienų vienatvė gali itin slėgti. Viena pašnekovių yra pasakiusi, jog linksmiau, kai pasišneki, kitaip gyvenimas atrodo panašus į vilko. Ji prisipažino, kad buvo ne kartą pamaniusi, jog nekalbėdama pamirš kaip apskritai tarti žodžius.
– Kaip veikia „Sidabrinė linija“? Ar paslauga yra visiškai nemokama?
– Taip, pašnekovams pokalbiai „Sidabrinėje linijoje“ yra nemokami. Nei registracija telefonu 8 800 80020, nei nuolatinis bendravimas su savanoriais nieko nekainuoja. Visas telekomunikacijų, rinkodaros, savanorių parengimo ir kitas išlaidas finansuoja „Sidabrinės linijos“ projektą vykdantis M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas kartu su kitais fondo rėmėjais – savivaldybėmis, įmonėmis ir organizacijomis, geros valios žmonėmis.
Pajutę poreikį būti išklausyti ar tiesiog norėdami susirasti pašnekovą nuolatiniam bendravimui telefonu, senoliai turėtų skambinti nemokamu telefonu 8 800 80020. „Sidabrinės linijos“ konsultantės juos išklausys, suteiks pagalbą, patars ir užregistruos draugystės ir bendravimo telefonu paslaugai. Registruotis į „Sidabrinę liniją“ gali patys senoliai arba jų artimieji, draugai ir kaimynai, juos prižiūrintys socialiniai darbuotojai, slaugytojai, savanoriai ar kiti geros valios žmonės. Su kiekvienu senoliu, kuris parodo norą tapti „Sidabrinės linijos“ pašnekovu, mes pirmiausia išsamiai pasikalbame patys. Tokiu būdu susipažįstame, išsiaiškiname, kas jam ar jai konkrečiai rūpi, kuo domisi ar kuo gyvena, prireikus užregistruojame nemokamai psichologo konsultacijai, o tiesiog mėgstantiems ir norintiems bendrauti parenkame „telefoninį draugą“ – pašnekovą savanorį nuolatiniam bendravimui „Sidabrinėje linijoje“.
– Kaip vyksta senolio ir savanorio bendravimas „Sidabrinėje linijoje“?
– Matydami, jog pagal interesus ir pomėgius galima sudaryti puikų pašnekovų senolio ir savanorio duetą, „Sidabrinės linijos“ konsultantės dar kartą susisiekia su jais, papasakoja vienam apie kitą, suderina konkretų abiem tinkantį pokalbių laiką. Sutartą dieną ir valandą kiekvienas pašnekovas sulaukia skambučio iš „Sidabrinės linijos“. Atsiliepę ir išklausę automatinį pranešimą, jie sujungiami su pašnekovu ir jau gali kalbėtis tarpusavyje.
Jei ilgainiui paaiškėja, kad bendravimas su vienu ar kitu pašnekovu neteikia malonumo, nes nėra „chemijos“, ar vienam rūpintys dalykai nedomina kito pašnekovo ir pan., pokalbių draugą galima pakeisti.
– Kaip ir kas gali tapti „Sidabrinės linijos“ savanoriais? Kur reikėtų kreiptis norint tapti savanoriu?
– Savanoriu gali tapti kiekvienas ne jaunesnis nei 18 metų, bet kokios profesijos ir išsilavinimo žmogus, gyvenantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyje. Svarbiausia – nuoširdus noras prisidėti prie mūsų veiklos ir kartu kurti draugišką senatvę Lietuvoje.
Gyvenamoji vieta savanorystei įtakos neturi, nes pokalbiai vyksta telefonu, taigi pašnekovas gali būti iš bet kurio Lietuvos miesto ar rajono. Kartais pašnekovai pageidauja bendrauti su savo rajono savanoriu, o kartais būna atvirkščiai. Taip vienas kitam jie turi ką papasakoti apie mūsų mažos šalies regioninius, kultūrinius, kulinarinius skirtumus. Net ir apie orą įdomu kalbėtis, kai vienur lyja, o kitur sausa.
Asmenys, norintys tapti savanoriais, turi išreikšti tokį pageidavimą kreipdamiesi į M. Čiuželio labdaros paramos fondą telefonu ar el. paštu, užpildyti anketą, sulaukti jos vertinimo bei išklausyti savanoriams skirtus mokymus.
– Kiek šiuo metu žmonių aptarnaujate? Kiek senolių gauna psichologinę pagalbą ar tiesiog turi galimybę pasikalbėti?
– „Sidabrinė linija“ turi apie 1500 registruotų pašnekovų, jiems talkina daugiau nei 200 savanorių visoje Lietuvoje. Nėra savivaldybės, kurioje neturėtume pašnekovų ir/ar savanorių. Nuo 2016 m. birželio mėn. iš viso įvyko daugiau nei 13000 draugystės pokalbių, kurių bendra trukmė viršijo 330000 minučių.
– Kokiais klausimais dažniausiai konsultuojate skambinančiuosius? Kokios priežastys juos skatina skambinti „Sidabrine linija“?
– Kuo įvairiausiais: nuo poreikio pasidalinti dienos džiaugsmais ar aptarti aktualijas, iki bendrų pomėgių puoselėjimo. Pašnekovai kartu skaito knygas, dainuoja, klausosi muzikos, mezga, meldžiasi ir pan. Į „Sidabrinę liniją“ senoliai dažniausiai skambina ieškodami emocinės paramos ir pagalbos, kai kam ramybės neduoda mintys apie pasitraukimą iš šio gyvenimo, artimųjų netektis, bendros kalbos su namiškiais neradimas.
– Žmonės pasitiki „Sidabrine linija“? Nepasitaiko atvejų, kad būtumėte painiojami su telefoniniais sukčiais?
– Siekdami apsaugoti savo pašnekovų anonimiškumą, „Sidabrinėje linijoje“ naudojame virtualų skambučių centrą. Taip užtikriname, kad pašnekovų sujungimas nuolatiniams pokalbiams vyktų anonimiškai. „Sidabrinė linija“ neatskleidžia jokių pašnekovų asmens duomenų, išskyrus vardą, gyvenamos vietovės pavadinimą ir pagrindinius pomėgius ar interesus, o visi „Sidabrinės linijos“ pokalbiai saugumo sumetimais yra įrašomi. Be to, visiems pašnekovams patariame ir rekomenduojame nesikeisti savo asmens duomenimis (telefono numeriais, adresais ir pan.), tad bendrauti „Sidabrinėje linijoje“ yra visiškai saugu, kol pašnekovai šių rekomendacijų laikosi. „Sidabrinės linijos“ konsultantės senoliams visada primena rūpintis savo saugumu, prašo skirti laiko pašnekovo pažinimui ir tik tuomet su jais nuoširdžiai susidraugauti.
– Ar „Sidabrinė linija“ pateisino lūkesčius?
– Šiandien jau drąsiai galime pasakyti, kad didžioji dalis pašnekovų tikrai džiaugiasi, dėkoja galintys tiesiog pasikalbėti, išgirsti žmogaus balsą, pažinti naujus bendraminčius. Viena iš esminių „Sidabrinės linijos“ veiklos išskirtinių ypatybių yra porų suderinamumas, t. y. siekiama, kad pokalbio pašnekovus sietų panašūs interesai, patirtys, išgyvenimai. Juk tai bene paprasčiausias būdas užmegzti artimą ir šiltą ryšį, naują ir ilgalaikę draugystę, kurią sutvirtina pokalbių reguliarumas – steigdami „Sidabrinę liniją“ būtent to ir siekėme.
Džiaugiamės, jog senolių susidomėjimas paslauga yra didelis ir jis auga. Tik neretai senyvo amžiaus žmonės ne iš karto ryžtasi paskambinti. Pripažinti, kad esi vienišas, kad tau sunku, nėra lengva. Ypač mūsų visuomenėje, kurioje akivaizdžiai dominuoja jaunystės kultas, o pagarba ir dėmesys vyresniam žmogui yra tarsi nustumti į antrą planą. Todėl mes siekiame kuo plačiau skleisti žinią apie savo veiklą ir skatiname į ją įsitraukti visus neabejingus geros valios žmones bei organizacijas.
– Ką supratote bendraudami su senoliais? Lietuvos žmonės iš tiesų yra labai vieniši ar situacija nėra tokia bloga, kokią galbūt įsivaizdavote?
– Situacija, deja, blogesnė nei galėjome įsivaizduoti. Mūsų šalies visuomenė diskriminuoja vyresnio amžiaus žmones, neįsisąmonindama diskriminavimo žalos ir neatpažindama diskriminavimo apraiškų. Senatvės stigmatizavimas arba niekinimas Lietuvoje yra labai paplitęs. Išankstinį priešiškumą, nepagarbų, netinkamą elgesį yra pajutę beveik pusė vyresnio amžiaus žmonių. Bėda ta, kad senatvės niekinimas mūsų šalyje yra maskuojamas: už pagarbos ir palankaus požiūrio į senus žmones slypi nepakantumas, ignoravimas. O, pasak mokslininkų, stigmatizuojami arba niekinami žmonės negali visaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime, naudotis jos paslaugomis. Galiausiai ir patys žmonės pradeda save nuvertinti, niekinti – jie užsidaro ir tarsi pasislepia nuo visuomenės. Tai daro neigiamą įtaką jų sveikatai, socialiniam gyvenimui.
Rita/linija – M. Čiuželis kartu su savanoriais, kurie nuolat kalbasi su daugybe pagyvenusių Lietuvos žmonių – juos išklauso, teikia emocinę paramą.
Fotory/ seneliai4 – Dauguma senų žmonių bijo prisipažinti, jog yra vieniši, jog jiems reikia emocinės pagalbos. Paskambinę į „Sidabrinę liniją“ jie tai gali padaryti anonimiškai, o pradėję bendrauti su savanoriai atgauti gyvenimo džiaugsmą ir prasmę.
Seneliai1 – Skaičiuojama, jog kas antras pagyvenęs Lietuvos žmogus yra susidūręs su niekinamu elgesiu ir priešiškumu.