Proveržis medicinoje: išsiaiškino, kaip aptikti Alzheimerio ligą dar prieš susergant?

Pasaulis

Pixabay.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

193183

Net ir sveiki žmonės jau gali sužinoti ar sirgs Alzheimerio liga. Pasirodo, kad genetinį polinkį sirgti šia, atmintį naikinančia liga, turintys asmenys turi kitokią smegenų struktūrą. Naujovė medicinoje – specialūs tyrimai, kuriuose analizuojamas dėmesio sukaupimas ir logika, gali parodyti būsimą ligą.

Alzheimerio liga – lėtinė neurodegeneracinė liga, viena iš silpnaprotystės formų. Sergantis žmogus netenka atminties, vėliau nebesugeba bendrauti, pažinti žmonių, pasirūpinti savimi, bei atlikti kasdienių užduočių. Ši liga kol kas nėra išgydoma, smegenyse vykstantys procesai – negrįžtami.

Glasgo universiteto mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie genetiškai linkę sirgti Alzheimerio liga, turi kiek kitokią smegenų struktūrą, nei polinkio sirgti neturintys asmenys. Toks atradimas iškėlė hipotezę, kad liga gali būti diagnozuota dar prieš ja susergant.

Tai tikras proveržis moksle. Daugybę metų bandoma užbėgti Alzheimerio ligai už akių ir stabdyti atminties sunykimo problemą.

Kol kas tai didžiausias mokslinis tyrimas, kuris tyrė demensija nesergančių žmonių smegenis magnetinio rezonanso būdu. Šiuo tyrimu nustatyti tam tikras smegenų srities mutacijas hipokampe, kuris atsakingas už atmintį ir mokymąsi. Būtent šioje smegenų dalyje matomi pirmieji pokyčiai, vėliau lemsiantys senatvinę demensiją arba Alzheimerio ligos vystymąsi.

„Mūsų tyrimas svarbus tuo, kad Alzheimerio ligą, pasirodo, galime nustatyti anksčiau nei pirmieji simptomai bus pastebimi. Genetinis polinkis sirgti šia liga sužaidžia didelį vaidmenį šiuose smegenų tyrimuose. Kol kas fiksuojami pokyčiai nebūtinai reiškia, kad pacientas 100 procentų sirgs šia liga, tačiau toliau vykdant tyrimus galima pasiekti stulbinamą proveržį“, – sako mokslinio tyrimo vadovė Rachana Tank.

Šiuo metu liga diagnozuojama jau ja sergant. Sergantys pacientai turi tokius simptomus:

• laipsniškai silpnėjanti atmintis;

• ligonis kartoja tą pačią informaciją;

• lėčiau suvokia kai kuriuos dalykus;

• vengia naujovių;

• pacientai dažnai pameta daiktus, mano, kad juos pavogė;

• pacientai tampa apatiški, vengia bendrauti ir panašiai.

Ligai progresuojant simptomai sunkėja. Pacientas nebeatpažįsta žmonių, šeimos narių, nebegali kalbėti. Todėl itin svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą, kad būtų galima lėtinti ligos progresavimą.

Parengta pagal https://scitechdaily.com/.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt