Prokuroras riaušių byloje: policija turėjo reaguoti ryžtingiau (papildyta)

Vilnius

Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Gytis PankūnasŠaltinis: ELTA.LT

341701

Vilniaus miesto apylinkės teisme trečiadienį toliau nagrinėjant 2021 m. riaušių prie Seimo bylą, pradėtos sakyti baigiamosios kalbos. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Remigijus Matevičius teigė, kad visų 87 atsakomybėn patrauktų asmenų atžvilgiu turėtų būti priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Baigiamąją kalbą trečiadienį po pietų byloje sakyti pradėjęs R. Matevičius pabrėžė, kad ši byla išskirtinė tuo, jog joje 25 asmenys pripažinti nukentėjusiais, didžioji dalis nukentėjusiųjų – pareigūnai. Pasak prokuroro, bylos duomenys rodo, jog dalis pareigūnų dėl minios veiksmų, tai yra mėtytų akmenų, akmens luitų, fizinių veiksmų, patyrė įvairias traumas, tai yra kelio kryžminio raiščio plyšimas, nudegimai dėl sprogusio pirotechninio gaminio, nubrozdinimai, sutrenkimai ir kt.

Anot prokuroro, byloje fiksuota, kad dėl agresyvios minios veiksmų sugadintas Seimo rūmų langas, akmenimis, kitais daiktais apmėtyti ir dėl to apgadinti policijos, Viešojo saugumo tarnybos (VST) automobiliai.

Pasak R. Matevičiaus, atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima prieiti išvados, kad 2021 m. rugpjūtį prie parlamento vykę neramumai turėtų būti traktuojami kaip riaušės.

„Manau, kad ši byla turėtų būti vertinama kaip riaušės. Kaltinamieji bando teigti, kad riaušių nebuvo, kad jie galėjo padaryti kitas nusikalstamas veikas, bet su tuo prokuroras negali sutikti“, – dėstė R. Matevičius.

„Akivaizdžiai matyti, kad atsakomybėn patrauktų 87 asmenų atžvilgiu galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį“, – pridūrė prokuroras.

R. Matevičius atkreipė dėmesį, kad dalis kaltinamųjų yra teisiami pirmą kartą, tačiau, anot jo, yra ir tokių, kurie teismo duris yra varstę ir anksčiau.

„Šioje byloje yra asmenų, kurie susiduria su teismu pirmą kartą, bet yra ir tokių, kurie su teismais susidūrė 24 kartus“, – sakė prokuroras.

R. Matevičius baigiamojoje kalboje akcentavo, kad šioje byloje būtina atkreipti dėmesį į 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykusį mitingą prieš COVID-19 ribojimus. Prokuroro įsitikinimu, jau šio Astros Genovaitės Astrauskaitės organizuoto protesto metu būta situacijų, į kurias policija esą galėjusi sureaguoti ryžtingiau.

„Žmonės turi teisę pasisakyti dėl priimamų teisės aktų, bet (...) reikia laikytis leidimuose dėl renginių numatytų sąlygų. Leidime, kurį išdavė savivaldybė, nenurodyta, kad prie Mažvydo bibliotekos galima buvo statyti kartuves. (...) Tuo metu policija turėjo pakankamai ryžtingai sureaguoti. (...) Galima daryti prielaidą, kad kartuvių virvės buvo nukreiptos prieš tris pagrindines Lietuvos institucijas – Seimą, Vyriausybę ir Prezidentūrą. (...) Taip pat fiksuota, kad asmenys protesto metu vaikščiojo apsirengę kaip kaliniai, nešiojo Dovydo žvaigždes. Tai nėra gerai. Jeigu būtų savo laiko sureagavusi policija, tiek tos kartuvės, tiek tie asmenys galėjo būti pašalinti“, – dėstė prokuroras.

Pasak R. Matevičiaus, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie rodo, kad kaltinamieji nusikaltimus padarė konkliudentiniais veiksmais (sutarę), bendrininkų grupėje.

„Vienas šaukia, kitas meta, vieni į kitus žiūri. (...) Visi akmenys krenta ant pareigūnų galvų, skydų. Minios, kuri buvo susirinkusi, kuri nepatenkina, kuri taip elgėsi, veiksmai turėtų būti vertinami kaip kriminalinis nusikaltimas“, – aiškino prokuroras.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dėl agresyvios minios veiksmų Seimo nariai negalėjo nevaržomi tarnybiniais ar asmeniniais automobiliais išvažiuoti iš parlamento rūmų.

Kai kurie kaltinamieji anksčiau teisti

Prokuroras R. Matevičius baigiamojoje kalboje pradėjo aptarinėti kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį riaušėse.

Valstybės kaltintojas teigė, kad kaltinamasis Arturas Točilovas, kadangi mėtė akmenis į pareigūnus, turėtų būti pripažintas kaltu dėl riaušių. Kaltu R. Matevičius dėl riaušių prašė pripažinti ir Arnoldą Radzevičių, kuris, anot prokuroro, į pareigūnus metė Lietuvos vėliavą, akmenis.

Kaltinamasis Žydrūnas Kamarovas, anot prokuroro, anksčiau teistas už kontrabandą, narkotikų ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams. Kitas kaltinamasis Jevgenijus Ivanovas anksčiau teistas Vokietijoje. Šiuos vyrus prokuroras taip pat prašė pripažinti kaltais dėl riaušių.

Kaltinamasis Dominykas Ščeglovas, kaip atkreipė dėmesį R. Matevičius, anksčiau teistas tris kartus, vieną jų – už nepilnamečio išžaginimą. Jį, taip pat Gediminą Chaidakevičių, Karolį Pašilį, Kristiną Baranovskienę, Mindaugą Genevičių, Saulių Vanagą prašyta pripažinti kaltais dėl riaušių.

Kaltinamoji Oksana Pročkailo, pasak prokuroro, po ekspertizės pripažinta dalinai pakaltinama. Vis dėlto, R. Matevičiaus manymu, ji taip pat turėtų būti pripažinta kalta.

„O. Pročkailo įkando pareigūnui į kairės rankos dilbį“, – sakė prokuroras.

Kaltinamasis Vadimas Jalago, anot R. Matevičiaus, išsiskiria iš kitų kaltinamųjų tuo, kad yra daugiausiai kartų anksčiau teistas kaltinamasis.

„Jis yra teistas 24 kartus“, – teigė valstybės kaltintojas.

Pasak R. Matevičiaus, bylos duomenimis, V. Jalago 2021 m. rugpjūtį prie Seimo spjaudėsi, puolė pareigūnus, juos vadino „urodais“.

Dmitrijus Kovaliovas, anot prokuroro, byloje taip pat yra išskirtinis tuo, kad jis kaltinamas penkiomis nusikalstamomis veikomis, tai yra dėl riaušių, dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis (kanapės), dėl neteisėto dviejų svetimų mokėjimo kortelių laikymo, dėl neteisėto disponavimo šoviniais ir dėl to, kad laikė svetimą vairuotojo pažymėjimą.

Šis asmuo anksčiau yra teistas dėl sukčiavimo, vagysčių.

Kaltinimai pareikšti 87 asmenims

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt