Profsąjungoms dėl Šiaulių kalėjimo matant ministerijos atsakomybę, ši sako nepriėmusi sprendimų

Šiauliai

Kalėjimas / Alfa.lt nuotr.

Dominykas BiržietisŠaltinis: BNS.LT

366558

Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai dėl žlugusio Šiaulių kalėjimo projekto kaltinant ir Teisingumo ministeriją, Rimantas Mockus sako, kad jam pradėjus vadovauti konkursas jau buvo įvykęs, o už teismo subjektyviomis pripažintas jo sąlygas ir projekto atranką atsakinga Lietuvos kalėjimų tarnyba.

Kaip penktadienį išplatintame pranešime tvirtino profsąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas, už bausmių vykdymo sistemai „gyvybiškai svarbaus projekto sužlugdymą“ atsakinga ne tik Kalėjimų tarnyba, bet ir Teisingumo ministerija, be kurios patvirtinimo tokie projektai esą neruošiami.

„Ir tame, jog teismas įpareigojo nutraukti šį projektą, ne mažesnė ir Teisingumo ministerijos kaltė. Konkrečių jos tarnautojų, galbūt vis dar dirbančių šioje įstaigoje. Tad prieš švaistantis kaltinimais ministrui vertėtų pasižiūrėti ir į veidrodį“, – cituojamas K. Pauliukas.

Jo teigimu, už Šiaulių kalėjimo projekto įgyvendinimą atsakingoje komisijoje buvo Lietuvos kalėjimų tarnybos, Teisingumo ministerijos, kitų su viešaisiais pirkimais susijusių tarnybų atstovai.

Konkursas jau buvo įvykęs

Kaip BNS penktadienį nurodė teisingumo ministras, Kalėjimų tarnybos vadovybė sudarė projekto atrankos komisiją ir išskirtinai ši institucija buvo atsakinga už laimėtojo atranką ir sutarties sudarymą.

„Iki šitos Vyriausybės starto konkursas buvo įvykęs ir mums atėjus jau sužinojome, kad pradėti gauti nepatenkintų asmenų skundai teismams, ginčų komisijoms“, – sakė R. Mockus.

Jo duomenimis, konkurso laimėtoja, kuri bendradarbiaudama su viešuoju sektoriumi turėtų vystyti Šiaulių kalėjimo projektą, paskelbta lapkričio 27-ąją.

„Konkursą skelbė ne ministerija, ministerija ir Kalėjimų tarnyba yra du atskiri juridiniai vienetai ir nei tokiomis lėšomis disponuojame, nei galime atrinkti, čia jau kalbu ir apie buvusią ministerijos vadovybę. Ji negalėjo nieko daryti, viską darė įstaiga, kuri gali atrinkti, pasirašyti sutartį“, – kalbėjo ministras.

Jis pridūrė, kad kaltindama ministeriją profsąjunga „nori pridengti atsakingus asmenis“.

Tokiais R. Mockus anksčiau šią savaitę įvardijo Kalėjimų tarnybos kanclerę Ligitą Valalytę, rengusią kalėjimo projektų konkursų sąlygas ir organizavusią viešuosius pirkimus, ir tarnybos vadovą Mindaugą Kairį.

Ministras tuomet teigė, kad pagal pačios Kalėjimų tarnybos pareigūnų ir profsąjungų pateiktus skundus pradėjo tris tyrimus dėl galimo vadovų piktnaudžiavimo, aplaidaus pareigų vykdymo ir administracinio neūkiškumo.

M. Kairys Kalėjimų tarnybai pradėjo vadovauti pernai gegužę, šiose pareigose pakeitęs Virginijų Kulikauską.

Su M. Kairiu BNS penktadienį susisiekti nepavyko, tuo metu L. Valalytė žadėjo perskambinti vėliau.

Teismas įpareigojo nutraukti konkursą

Kaip rašė BNS, Lietuvos apeliacinis teismas antradienį pranešė įpareigojęs Lietuvos kalėjimų tarnybą nutraukti Šiaulių rajone planuojamo beveik 57 mln. eurų vertės naujo kalėjimo statybos ir valdymo viešosios ir privačios partnerystės būdu konkursą.

Tokį sprendimą teismas priėmė konstatavęs, kad konkurso sąlyga, pagal kurią vertinamas energinio naudingumo kriterijus, gali būti subjektyvi, neatitinka Viešųjų pirkimo įstatymo, nėra pagrįstas ekonomine nauda, todėl yra neteisėta.

Anot teismo, projekto užsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba nenustatė tikslios tvarkos, kaip vertins tiekėjų pasiūlymuose nurodytą šilumos ir elektros suvartojimo kiekį, todėl vertinimas gali priklausyti nuo subjektyviai pasirinktos skaičiavimo metodikos, tarnybos poreikių ar motyvų.

Šis teismo sprendimas per mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Kalėjimų tarnyba penktadienį BNS nurodė dar nenusprendusi dėl sprendimo apskundimo.

BNS rašė, kad pagal konkurso sąlygas privatus partneris už 47,5 mln. eurų Malavėniukų kaime turi pastatyti ir 15 metų valdyti apie 16 tūkst. kv. metrų ploto laisvės atėmimo įstaigą, kurioje kalėtų maždaug 400 nuteistųjų. Iš viso per projekto laikotarpį privačiam partneriui būtų išmokama 56,6 mln. eurų.

Šio konkurso rezultatus apskundė visos jo nelaimėjusios bendrovės. Jos nesutinka su sprendimu laimėtoju pripažinti investicijų bendrovės „Nter“ fondo valdomą įmonę „Spi 1“.

75 proc. „Spi 1“ akcijų valdo investicijų bendrovės „Nter“ fondas „Nter Social Infrastructure Fund“, o likusią dalį – Renato Načajaus ir Vitalijaus Vasiliausko valdoma „Isegas“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt