Profesorė I. Šaulienė: „Net ir gyvenant karantino sąlygomis alergeninių žiedadulkių poveikio išvengti nepavyks“

Šiauliai

Tomo Andrijausko nuotr.

Zenonas RipinskisŠaltinis: Etaplius.lt

123251

Šiaulių universiteto aerobiologai, tyrinėjantys žiedadulkių sklaidą ore, teigia, jog pastarosiomis dienomis Lietuvoje nusistovėję saulėti ir sausi orai – palankios sąlygos plisti žiedadulkėms. Tam įtakos turi ir neįprastai ankstyvas pavasaris. Pasak prof. dr. Ingridos Šaulienės, šalies gyventojai, pastaruoju metu gyvenantys karantino sąlygomis, neturėtų pamiršti jog, į kvėpavimo takus patenkančios alergeninės žiedadulkės gali būti alerginės slogos ar užgulusios nosies priežastimi.

Foto galerija:

Ankstyvo pavasario reikšmė žiedadulkių plitimui ir migracijai

Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto prof. dr. Ingridos Šaulienės teigimu, ankstyvas pavasaris turi įtakos žiedadulkių plitimui ir migracijai: „Anksti žiedadulkes pradėję barstyti anemofiliniai (vėjadulkiai) augalai, lazdynai ir alksniai, neturėjo palankių oro sąlygų, kad plačiau paskleistų vyriškosios genetinės informacijos „pernešimo dėžutes“. Lietingomis dienomis žiedadulkių ore nebuvo, o dienomis be lietaus, aukšta oro drėgmė nusodindavo žiedadulkės arti augalų. Gyvendami karantino sąlygomis trumpiau būname lauke, todėl atrodytų, kad alergeninių žiedadulkių poveikio galima išvengti. Tai tik dalis tiesos“.

Pasak mokslininkės, daugėjant saulėtų dienų ir mažėjant oro drėgmei, ore gausėja ir alksnio žiedadulkių. Jie žydi visoje Lietuvoje. Dabartiniu metu yra tipinis šių augalų žydėjimo laikas ir jis tęsis dar 3–4 savaites. Alksnio žiedadulkių koncentracija ore kinta nuo vidutinės iki aukštos. „Jautrius asmenis, o ypač vaikus, toks žiedadulkių kiekis gali įjautrinti ar sukelti alergijos simptomus, trikdyti miegą“, – teigia prof. dr. I. Šaulienė.

Kita situacija su gluosniais. Gluosniai Lietuvos jau pradeda natūraliai žydėti, bet žiedadulkių ore kol kas nedaug. „Skirtingai nuo kitų, alergizuojančias žiedadulkes barstančių ir anksti pavasarį žydinčių medžių ir krūmų, pagrindinis gluosnių apdulkintojas yra vabzdžiai. Kol gluosnio šakeles aplipę žiedynai yra pilki – jais galima džiaugtis ir namuose. Žiedadulkes turinčios žiedo dalys pasirodo vėliau, todėl „kačiukai“ iš pilkų tampa geltonais. Tas žydėjimo etapas ir yra ypač pavojingas alergiškiems asmenims. Taigi kol „kačiukai“ pilki, gluosnio šakelės gali būti namuose“, – sako prof. dr. I. Šaulienė.

Praktiniai patarimai, kaip apsaugoti save

Karantino sąlygomis didžiąją laiko dalį tenka praleisti namuose uždarose patalpose. Mokslininkės I. Šaulienės teigimu, neturėtume galvoti, kad apsisaugoti nuo ankstyvo pavasarinio žiedadulkių plitimo tokiu būdu būsime visiškai apsaugoti. Pasak prof. I. Šaulienės, žiedadulkės patenka į patalpas jas vėdinant ar gali būti parneštos lauke pabuvusių naminių gyvūnų, todėl juos prieš įleidžiant į namus reikia iššukuoti. „Labiausiai vengti reikėtų beržų ir gluosnių (kačiukų) pražydinimo namuose. Jei norima Velykų šventėms turėti žaliais lapeliais pasidabinusių beržų šakelių, dar būnant lauke reikėtų pašalinti žirginėlius (net ir tais atvejais, kai jie neprasiskleidę)“, – pataria žiedadulkių plitimą tyrinėjanti mokslininkė.

Gyvename karantino laikotarpiu, kai žmonės stengiasi vartoti kuo mažiau medikamentų, ieško būdų gydytis be jų. Mokslininkė mano, kad žiedadulkių sezoną galima išgyventi be vaistų, nors tai yra ir sudėtingiau, ypač tais atvejais, kai žmogus yra jautrus didžiajai daliai žiedadulkių rūšių. Yra svarbu žinoti kelis būdus, kaip galima save apsaugoti. Prof. I. Šaulienė: „Visų pirma, reikia žinoti, kada žydi viena ar kita augalų rūšis ir kiek ore yra žiedadulkių. Augalų dulkėjimo laikotarpiu prieš įeinant į namus tankiomis šukomis išsišukuoti plaukus. Prieš parsivedant namo gyvūnėlį iššukuoti ir jo kailį. Grįžus namo būtinai pasikeisti rūbus, nusiplauti veidą, akis ir nosį. Apskritai, nosį skalauti galima dažniau, netgi būnant darbe. Tiek namuose, tiek automobilyje reikia laikyti uždarus langus. Namuose vengti kilimų. Šie paprasti patarimai gali daug padėti. Aišku, piliulė nuo alergijos gal ir greičiau padeda, bet šis būdas pigesnis. Beje, medikai dar siūlo ir imunoterapiją, kurios metu sukuriamas tam tikras imunitetas konkrečiam alergenui. Žinoma, nuo didesnio alergenų kiekio labiausiai reikia saugoti vaikus, mat jų svoris mažesnis, todėl pakanka mažesnio jų kiekio žiedadulkių alerginei reakcijai iššaukti. Neišsigydžius alergijos vaikystėje, ji gali išaugti į astmą, o tai yra itin pavojinga“, – patarimus, kaip saugoti save žiedadulkių sezono metu, dalija mokslininkė.

PASYFO mobilioji programėlė – inovatyvus būdas sekti alergijos riziką

Šiaulių universiteto aerobiologai jau daugiau nei 15 metų analizuoja oru plintančių žiedadulkes. Pagrindinį dėmesį skirdami žiedadulkių elgsenai tiek biologinės įvairovės tiek ir klimato kaitos sąlygomis, mokslininkai kuria pažangius metodus, kurie tarnauja mokslo žinių ir jų praktinio panaudojimo tikslais. Vienas iš unikalių šiandienos siekių yra sukurti oru plintančių alergeninių žiedadulkių identifikavimo skaitmeninę biblioteką, skirtą matavimams realiu laiku, ir panaudoti duomenis žiedadulkių prognozių modelyje. Aerobiologai numato (LMTLT 09.3.3-LMT-K-712-01-0066)sukurti algoritmus, įgalinančius atpažinti ore pasklidusias žiedadulkes realiu laiku ir sistemą, kuri leis kiekvienam suinteresuotam asmeniui gauti kas kelias minutes atnaujinamą operatyvią informaciją apie alergeninių žiedadulkių krūvį. Tai iš esmės pakeis dabar naudojamą žiedadulkių krūvio prognozavimo sistemą ir atvers naujas galimybes oro kokybės monitoringu. Galimybė žinoti žiedadulkių krūvį realiuoju laiku naudingas alergiškiems žmonėms, palengvina gydytojų darbą ir novatoriškas žingsnis personalizuotoje medicinoje.

Jau trečias pavasaris kaip Lietuvos gyventojai gali gauti personalinę prognozę apie ore pasklidusių žiedadulkių potencialią riziką sveikatai. Europos Sąjungos Koperniko atmosferos monitoringo tarnybos (CAMS), užsakymu Šiaulių universiteto aerobiologai, apjungdami oro kokybės, žiedadulkių sklaidos ir meteorologinius duomenis, sukūrė PASYFO (personalinę alergijos simptomų prognozavimo sistema) platformą. Žiedadulkių krūviui sužinoti yra dvi sąsajos: tinklalapis (http://pasyfo.lt) ir PASYFO mobilioji programėlė (galima siųstis iš Google Play ar Apple store). Kiekvienas, mobiliąją programėlę naudojantis asmuo Lietuvos ir Latvijos teritorijoje, ne mažiau nei 3 paras įvedęs savo sveikatos duomenis, gauna personalinę alergijos prognozę artimiausioms dienoms.

Šiaulių universiteto mokslininkės prof. I. Šaulienės manymu, geriausias būdas įsitikinti, ar žiedadulkių krūvis jums asmeniškai turi poveikį – pasinaudoti alergijos rizikos prognoze, kurią galima gauti naudojant mobiliają PASYFO programėlę.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt