PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2023 m. Balandžio 8 d. 21:45

Profesorė: alergiją gali sukelti ir iš už tūkstančių kilometrų atklydusios žiedadulkės

Lietuva

Pexels.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas spaudai


263588

Maždaug penki iš šimto Lietuvos gyventojų nelaukia pavasario, nes jam atėjus, neišvengiamai susiduria su žiedadulkių sukelta alergija. Nors už lango tikro pavasario dar nedaug, žiedadulkių ore jau yra, tad turintys polinkį alergijai gali pradėti jausti jų sukeliamus simptomus: čiaudulį, užsikimšusią nosį, gerklės perštėjimą, ašarojančias akis ir kitus.

Žiedadulkes tyrinėjanti Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos profesorė Ingrida Šaulienė teigia, kad tipinis žiedadulkių laikas Lietuvoje prasideda maždaug nuo vasario vidurio. Šiemet pirmosios žiedadulkės fiksuotos dar sausio mėnesį, tad tuo, jog žiedadulkių ore jau yra, abejoti nereikia.

„Lietuvoje augalų žydėjimas prasideda ne vienu metu. Anksčiausiai taip nutinka pajūryje, o po 2-3 savaičių augalai pradeda žydėti ir rytinėje šalies dalyje, Vilniuje. Pavyzdžiui, jeigu šiemet kovo pradžioje Klaipėdoje ir Palangoje lazdynai jau žydėjo, tai Vilniuje tokiu metu jie dar tik pradėjo ruoštis žydėjimui. Tačiau reikia žinoti, kad žiedadulkės, susidarius palankioms oro sąlygoms, gali nukeliauti didelius, kelis tūkstančius kilometrų siekiančius atstumus, tad kelias Palanga-Vilnius joms visai netolimas. Dėl to ir Vilniuje, kur augalai dar nežydi, gali būti fiksuojamos žiedadulkės, atkeliavusios iš pajūrio ar kitų Europos šalių“, – sako prof. I. Šaulienė.

Šiuo metu Lietuvoje jau žydi alergizuojančias žiedadulkes skleidžiantys lazdynai, alksniai, tačiau kol kas žiedadulkių koncentracija dar nėra didelė. Netrukus, pasak pašnekovės, situacija turėtų pasikeisti, nes pradės žydėti gluosniai, beržai, ąžuolai, tuopos. Vėjo apdulkinamų augalų žydėjimo pikas paprastai būna balandžio-gegužės mėnesiais.

Alergizuoja žiedadulkių išskiriamas baltymas

Pasak prof. I. Šaulienės, žiedadulkių buvimas ore yra normalus gamtos reiškinys, o jos pačios yra skirtingos. Pavyzdžiui, bičių ir kitų vabzdžių apdulkinamų augalų žiedadulkės yra sunkesnės, todėl jų ore nėra, nes tam, kad plistų, jas turi pernešti vabzdžiai. Tuo tarpu augalų, kurie apdulkinami vėjo, žiedadulkės yra smulkesnės, lengvesnės ir būtent jos yra priskiriamos alergizuojančioms.

Alergiją sukeliančių augalų žiedynai paprastai yra labai neryškūs, sunkiai pastebimi, todėl dažnai žmonės net nepastebi, kad tas augalas žydi. Pašnekovė sako, kad daugelis žmonių turbūt net nėra matę žydinčio ąžuolo, nors jis iš tiesų žydi, dažnai nepastebi ir žydinčių klevų.

„Žmonės dažnai išsigąsta žydinčių šalpusnių, kiaulpienių, nes mano, kad jų pūkeliai sukelia alergiją. Pūkeliai gali mechaniškai kutenti nosį, bet tai ne alerginė reakcija. Alergiją sukelia specifinės medžiagos, reikalingos vėjadulkiams augalams, kad jie galėtų apdulkinti tos pačios rūšies augalą. Nusėdusios ant augalo, žiedadulkės išskiria šiuos junginius kaip augalo atpažinimo mechanizmą. Lygiai tas pats vyksta ir žiedadulkėms patekus į nosies gleivinę, burną, akis – išsiskiria medžiagos, daliai žmonių sukeliančios alergiją kaip organizmo pasipriešinimo reakciją“, – kalba ji.

Ar alerginė reakcija kils, priklauso nuo žiedadulkių skaičiaus viename kubiniame metre oro. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad alerginėms reakcijoms pasireikšti palanki koncentracija yra maždaug 50 ir daugiau žiedadulkių kubiniame metre oro, tačiau tai priklauso ir nuo konkretaus augalo.

„Dažnai žmonės sako, kad pažiūrės per langą ir pamatys, ar augalai žydi, ar ne, tačiau, kaip jau minėta, už lango dar gali būti žiema, o ore jau sklandyti iš kitur atkeliavusios žiedadulkės. Be abejo, žinodami, kad yra alergiški tam tikrų augalų žiedadulkėms, ir matydami juos žydinčius kieme, žmonės turėtų orientuotis pagal jų aplinkoje esančius augalus, nes skelbiami duomenys apie žiedadulkių koncentraciją yra pagal apibendrintus viso miesto, o ne konkretaus kiemo, ir dėl to gali rodyti kiek žemesnius rodiklius“, – teigia mokslininkė.