Probacijos tarnyba neprižiūrėjo, kaip buvo vykdomas nuosprendis G. Palucko byloje, negavo informacijos iš teismo

Lietuva

Gintautas Paluckas. ELTA / Julius Kalinskas

EtapliusŠaltinis: ELTA

2012 m. balandį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) vadinamojoje žiurkių byloje nuteisus Gintautą Palucką, Probacijos tarnyba neprižiūrėjo, kaip vykdomas teismo sprendimas, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nepranešė tarnybai apie nuosprendį, pranešė portalas „Delfi“.

Kaip skelbiama portalo publikacijoje, LAT 2012 m. patvirtintoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartyje rašoma, jog G. Palucką pripažinus kaltu, jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei atlyginti priteistą žalą.

Šio nuosprendžio vykdymą turėjo prižiūrėti Probacijos tarnyba, tačiau to nedarė. Kaip skelbia „Delfi“, tokia situacija susidarė dėl to, kad apie teismo nuosprendį tarnyba laiku nebuvo informuota.

Probacijos tarnybos atstovė Simona Banėnienė „Delfi“ teigė, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. G. Palucko atveju ši diena buvo 2012 metų balandžio 3-ji, o metų terminas, kai bausmės vykdymas atidėtas, baigėsi 2013 metų balandžio 3-ąją. Pasak S. Banėnienės, tuometė Vilniaus apygardos probacijos tarnyba iš Vilniaus miesto apylinkės teismo patvarkymą dėl nuosprendžio vykdymą gavo tik 2013 metų gegužės mėnesį.

„Atsižvelgiant į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas buvo pasibaigęs, nuosprendis nebuvo vykdomas – grąžintas teismui“, – nurodoma tarnybos atstovės atsakyme.

„Delfi“ turimais duomenimis, tik po metų informaciją iš teismo gavo ne tik Probacijos tarnyba, bet ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Kaip portalui sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas spaudai Giedrius Janonis, 2012 balandį nuosprendį G. Palucko byloje priėmęs LAT po savaitės bylą grąžino į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Po kurio laiko LAT gavo G. Palucko prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą, todėl ši byla vėl buvo grąžinta šiam teismui.

Kaip nurodo „Delfi“, po daugiau kaip metų, 2013-ųjų gegužės 13 dieną, LAT priėmė nutartį, kuria atmetė G. Palucko prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Tada Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 dieną Vilniaus miesto savivaldybei išdavė vykdomąjį raštą dėl 57 185, 31 Lt (16,5 tūkst. eurų) turtinės žalos atlyginimo. Į tuometę Vilniaus apygardos probacijos tarnybą dėl nutarties vykdymo teismas kreipėsi tik 2013 metų gegužės 17 dieną.

Pasak Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovo G. Janonio, kadangi teisme nebedirba žmonės, kurie 2012-2013 buvo atsakingi už teismo nuosprendžių pateikimą bausmę vykdančiai institucijai, į klausimus, kodėl taip delsta, dabar atsakyti sunku. Pasak teismo atstovo, G. Palucko bylą iš LAT grąžinus Vilniaus miesto apylinkės teismui, galimai dėl įvykusios klaidos ji buvo perduota teismo archyvui, o ne baudžiamųjų bylų raštinei, kurios specialistės surašo ir siunčia patvarkymus dėl bausmių vykdymo.

ELTA primena, kad naujausias „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas atskleidė, jog premjeras G. Paluckas galutinai atlygino dar 2012 m. LAT vadinamoje žiurkių byloje priteistą žalą Vilniaus miesto savivaldybei vos prieš kelias savaites – paskutinius 4,9 tūkst. eurų politikas sumokėjo šių metų liepos 8 d. Iš viso jam buvo priteista atlyginti kiek daugiau nei 57 tūkst. litų (apie 16,5 tūkst. eurų).

Vis tik, tyrime skelbiama, kad G. Paluckas buvo sutaręs su savivaldybe atsiskaityti dalimis – atlyginti žalą iki 2015 m. pabaigos. Tačiau sutarto grafiko politikas nesilaikė – į savivaldybės biudžetą 2014 m. gegužę pervedė 40 tūkst. litų (maždaug 11,5 tūkst. eurų), daugiau pavedimų nebuvo.

Premjero patarėjas Justinas Argustas tikino, jog pastaroji situacija susiklostė dėl aplaidžios žmogiškos klaidos.

Tuo metu pirmasis „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas atskleidė, jog premjero iš dalies valdoma įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE. Sutartis sudaryta politikui jau einant Vyriausybės vadovo pareigas.

Antroji žurnalistinio tyrimo dalis kelia klausimus dėl Vyriausybės vadovo iki 2018 m. valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš su verslininku Darijumi Vilčinsku susijusios bendrovės „Uni Trading“.

Tyrime nurodoma, kad ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.

Aiškindamiesi, kur iki buto įsigijimo gyveno premjeras, žurnalistai trečiajame tyrime paviešino, kad Kipro įmonė 2012 m. G. Paluckui Vilniaus centre pigiai pardavė butą, o sklypą, ant kurio stovi iš dalies politiko valdomas pastatas, suformavo pats ministras pirmininkas, kai dar ėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Dėl „Garnio“ gautos paskolos panaudojimo aplinkybių ikiteisminį tyrimą pradėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – kaip liudytojas buvo apklaustas ir G. Paluckas. Dėl antrojo tyrimo aplinkybių aiškinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt