Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
„Labai tikėtina, kad didesnę sukauptą sumą pagyvenęs žmogus investuotų į savo sveikatą (tyrimus, operaciją, reabilitaciją) ar gyvenimo sąlygų pagerinimą“, – sako LLRI atstovė. (Audronio Rutkausko nuotr.)
Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt
Jau dešimt mėnesių galioja nauja II pakopos pensijų išmokų tvarka, kai buvo įvestos „lubos“, nustatančios sumas, iki kurios asmuo savo sukauptą antrąją pensiją gali atsiimti iškart, kada ji bus išmokama dalimis ir nuo kada jau privaloma „Sodroje“ įsigyti anuitetą. Nors politikai sulaužė nemažai iečių, įvesdami šias pataisas, dalis kaupusiųjų pensijai, jei nesikonsultavo, taip ir liko nesupratę, kaip jiems naudingiau elgtis ir ką pasirinkti. Ypač sutrinka tie, kurių santaupos vos vos viršijo „lubas“ ir laukta finansinė parama jiems bus „trupinama“ kas mėnesį.
„Viršijo „lubas“
Į „Etaplius“ redakciją kreipėsi šiaulietė Valentina (pašnekovės, jos sūnaus vardas ir pavardė, taip pat pensijos valdytojas redakcijai žinomi), kurios sūnus, sulaukęs pensijos, panoro atgauti sukauptą II pakopos pensiją ir banke sužinojo, kad vienu kartu išmokėti pinigų neleidžia įstatymas. Mat jis jau turi sukaupęs 5 338 Eur, t. y. viršijo 4 999 Eur vienkartinės išmokos „lubas“. Jam likę du keliai: sudaryti periodinių išmokų sutartį ir iki 85 metų gauti maždaug po 20 Eur kas mėnesį arba nieko nedaryti ir laukti mirties, po kurios visą sumą iškart paveldės vakai.
Moteris pasipiktinusi tokiu valdžios kišimusi ir suvaržymais, kaip žmogus gali naudotis savo santaupomis. „Ar teisėta tokia tvarka? Kas sugalvojo ir išleido tokį potvarkį, kad vidury metų, t. y. nuo 2020 m. liepos 1 d., grąžinamos santaupos tik iki 5 000 Eur? Kodėl žmonės nebuvo informuojami asmeniškai?“ – klausimus kėlė pensininkė.
Pavėluota konsultacija
Moteris pripažino, kad kažką miglotai girdėjo apie pataisas, išmokų „lubas“, galimybę stabdyti kaupimą, bet sūnus jos nepaklausė, esą numojo ranka ir konsultuotis pas savo pensijų valdytoją nėjo. O juk pernai sustabdęs įmokas į savo pensijų fondą, nebūtų pasiekęs vienkartinės išmokos „lubų“ ir šį pavasarį būtų iškart atsiėmęs visą sukauptą vertę.
Moteris sako nebesitikinti išsikovoti naudos savo šeimos atveju. Galimybė praleista. Tačiau sūnaus pavyzdys gali būti naudingas tūkstančiams kitų būsimų pensininkų.
1.jpg
Kaip mokama antroji pensija
Šalia I pakopos socialinės pensijos iš „Sodros“ dviem trečdaliams išeinačiųjų į pensiją paskaičiuojama ir privati II pakopos pensija, jei žmogus ją kaupė. Ar tai vienkartinė visos sumos išmoka, ar pensija kiekvieną mėnesį – priklauso nuo sukauptos sumos. Tai numatyta paskutinės Pensijų įstatymo redakcijos išmokų tvarkoje, įsigaliojusioje 2020 m. liepos 1 d.
Jei pensijų fonde sukaupta turto iki 4 999,99 Eur – išmokama iškart. Jei nuo 5 000 iki 9 999,99 Eur – žmogui iki 85 metų mokama privati pensija (kas mėnesį parduodama dalis jo fondo vienetų ir pinigai pervedami į pensininko sąskaitą). Per visą tą laikotarpį santaupų vertė, tikėtina, auga, nes būna investuotos, mokamas mokestis fondų valdytojui. Mirties atveju neišmokėtą dalį paveldi šeima. Jei sukaupta turto nuo 10 000 iki 60 000 Eur (perviršis gali būti išmokams iškart) – „Sodroje“ privaloma įsigyti anuitetą, t. y. „Sodra“ moka antrąją pensiją iki gyvos galvos iš privačių asmens sukauptų fonde lėšų.
Tiesa, anuitetas „Sodroje“ yra trijų rūšių: standartinis (mirus pensininkui, jo santaupų likučio niekas nepaveldi), standartinis su garantiniu laikotarpiu (mirus pensininkui, šeima paveldi likutį, suskaičiuotą iki 80 metų) ir atidėtas anuitetas (kai „Sodra“ moka privačią pensiją tik nuo 85 metų amžiaus iš fondo atidėtos 10–15 proc. sumos. Atidėto anuiteto atveju likutis nuo 85 metų nepaveldimas. Tačiau iki to laiko žmogus gauna išmokas iš savo fonde paliktų lėšų, kurios visos yra paveldimos).
Išmokų „lubos“ – pensininkų labui?
Priimdamas šią įstatymo pataisą, ankstesnės kadencijos Seimas motyvavo, kad tokios išmokų „lubos“ naudingos patiems pensininkams. Esą iškart išmokama ženkli suma neretai atitekdavo ne jiems patiems, o šeimos nariams (anūkų mokslams ar automobiliams, vaikų paskoloms ar kitaip buičiai pagerinti). O kur dar neaiškiomis aplinkybėmis sukčių iš senolių išviliojamų pinigų atvejai. Valstybė, skirdama paskatas iš biudžeto dirbančiojo senatvei, siekia, kad kaupęs fonde pensininkas prie socialinės pensijos prisidėtų ir privačią, kas mėnesį gautų kad ir nedidelę finansinę išmoką. O anuitetai, juos perėmus „Sodrai“, esą yra aiškesni ir pigesni.
Ar išmokų „lubos“ – saugiklis pačių pensininkų labui, ar finansinio raštingumo auklėjimo priemonė – klausimas atviras. Bet akivaizdu: tiek pensininkų akimis, tiek Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) nuomone, šios „lubos“ per žemos, nes kaupiama dar tik antrą dešimtmetį, įmokos nuolat buvo mažinamos, tad ir sukauptos sumos, ir išmokos nedidelės.
„Lietuvos II pakopos pensijų kaupimas yra labai kuklus, tad ir sukauptos lėšos kuklios. Žmonėms tokias sumas daug prasmingiau išmokėti didesnėmis porcijomis ar net vienu kartu. 5 000 Eur „lubos“ vienkartinėms išmokoms ir 10 000 Eur „lubos“ periodinėms išmokoms be anuiteto šiuo metu yra gerokai per žemos. Situaciją švelnina tik galimybė įsigyti atidėtą anuitetą“, –„Etaplius“ savaitraščiui sakė LLRI tyrimų vadovė Guoda Azguridienė (plačiau – LLRI komentare).
high-angle-view-some-rolled-banknotes-coins-more-banknotes.jpg
„Sodros“ tyrimas: daugelis kaupiančiųjų sistemą vertina palankiai
„Sodros“ užsakymu balandį atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad didžioji dalis (55 proc.) gyventojų, dalyvaujančių II pakopos pensijų kaupime, sistemą vertina palankiai. „Gyventojai, kurie pensijų kaupime dalyvauja, mato naudas, investicinę grąžą, yra labiau įsigilinę ir geriau supranta, kaip veikia sistema, todėl dauguma jų vertina palankiai ir iš kaupimo tikriausiai nesitrauktų, net jeigu būtų sudaryta tokia galimybė“, – sakė „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.
Dar 20 proc. apklaustųjų teigė negalį vertinti, o ketvirtadalis (25 proc.) pensijų kaupimo dalyvių įvertino nepalankiai. Nekaupiančiųjų II pakopoje nuomonė proporcingai priešinga: palankiai sistemą vertina 27 proc., nuomonės neturi – 31 proc., nepasitiki – 42 proc.
Kitas apklausos pjūvis: kaupti privačiame fonde linkę išsilavinę, didesnes pajamas gaunantys miestų gyventojai, skeptiškai žiūri žemesnio išsilavinimo ir mažesnes pajamas gaunantieji. Spėjama, kad to priežastis – informacijos trūkumas, žemas finansinis raštingumas.
Banke pataria laukti įstatymo pataisų
Pagal dabar galiojantį Pensijų įstatymą, asmuo turi teisę atidėti išmokų mokėjimo pradžą. Todėl banke pensijų valdytoja ponios Valentinos sūnui patarė tiesiog palikti pinigus ramybėje ir palaukti, kol vėl keisis Pensijų įstatymas (kone kiekvienos kadencijos Seimas pateikia pataisų) ir galbūt bus pakeltos išmokų „lubos“. Tuomet vyriškis galėtų grįžti pasiimti visas santaupas.
Kol kas yra tik užuominų apie pataisas, jokie sprendimų projektai nepateikti. Delsimas gali atsigręžti dviem galais: jei išmokų „lubos“ bus pakeltos – žmogus ateis pasiimti visos sumos. Bet kol nėra įstatymo – nėra jokios garantijos.
Antra, pensijų fonduose esamų vienetų kaina rinkoje auga arba krenta. Vadinasi, sėkmės atveju sukaupta vertė dar padidėtų ir asmuo atsiimtų didesnę sumą arba gautų keliais eurais didesnes mėnesio išmokas, jei galop pasirašytų periodinių išmokų sutartį. Nesėkmės rinkose atveju turimų fondo vienetų kaina tam tikru momentu gali nukristi tiek, kad sukaupto turto vertė nebesiektų 5 000 Eur, tuomet asmuo galėtų pasiimti savo II pakopos pensiją vienkartine išmoka.
Žinia, turto paveldėjimo galimybė II pakopos fondo išlieka visada. Santaupos savininko mirties atveju atitektų paveldėtojams.
Lėšų į savo privatų II pakopos pensijų fondą perveda pats dirbantysis, piniginę paskatą iš biudžeto jam prideda valstybė, investicinę grąžą augina fondo valdytojas. Viską prižiūri Lietuvos bankas. Įmokų dydžius ir atsiėmimo tvarką įstatymais reguliuoja Seimas.
2.jpg