Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) bendru sutarimu pritarė, kad kitąmet bazinė pareiginė alga, pagal kurią skaičiuojamas politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų darbo užmokestis, didėtų keturiais eurais iki 181 euro. Tiek didinti siūlo ir Vyriausybė.
Tačiau BFK siūlo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui apsvarstyti galimybę šį dydį padidinti šiek tiek daugiau – iki 183 eurų.
„Darbietis“ Vytautas Gapšys sako, jog tai daryti reikia, kad nebūtų pažeista Konstitucija. Pasak jo, pareiginė alga nebuvo laiku atstatyta po to, kai ji dėl 2008-2009 metų krizės buvo sumažinta.
„Jeigu būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą, tai greičiausiai valstybei tektų dar ir pareiga (biudžetininkams – BNS) kompensuoti tuos praradimus (...) Tai mažiausia, ką galime padaryti – atstatyti į 183 eurų lygį“, – komitete kalbėjo V. Gapšys.
Jo teigimu, papildomų pajamų tam galima rasti Vyriausybės COVID rezerve, kur yra apie 300 mln. eurų.
„Kalbėjau su kai kuriais valdančiaisiais, niekas nemato didelių problemų“, – kalbėjo parlamentaras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyrius vedėjos Vitos Baliukevičienės teigimu, padidinus bazinę algą iki 181 euro biudžetininkų atlyginimai didėtų vidutiniškai apie 40 eurų (iki mokesčių).
BFK nesvarstė siūlymų šią algą didinti iki 183 eurų, kaip siūlo socialdemokratas Algirdas Sysas. Tam biudžete papildomai reikėtų apie 43 mln. eurų.
„Darbiečiai“ ją siūlo didinti iki 185 eurų, o tokiam pakėlimui papildomai reikėtų 86 mln. eurų.
Vyriausybė siūlo nuo 2022 metų bazinį algos dydį didinti 2,3 proc. – nuo 177 iki 181 euro, tam reikėtų apie 86,1 mln. eurų. Jeigu Seimas tam pritartų, toks pokytis būtų didžiausias nuo 2009 metų, kuomet siekė 183 eurus.
Tokiu atveju nuo sausio daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų atlyginimai padidėtų 16,8–129,2 euro, priklausomai nuo koeficiento. Beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų kitąmet gautų per 100 eurų didesnį atlyginimą.
Prezidento atlyginimas nuo sausio didėtų 220 eurų, Seimo ir Vyriausybės vadovų – 100-103 eurais, Konstitucinio Teismo pirmininko – 129 eurais, KT teisėjų – 117 eurų, ministrų – 95 eurais, Seimo narių – 77,6 euro, didmiesčių merų – 76 eurais, valstybės tarnautojų su mažiausiu pareiginės algos koeficientu – 20 eurų, o dirbančių pagal darbo sutartis – 16,8 euro.
Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo vienu euru.
Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento.
BNS