Pristatyti Klaipėdos uosto praėjusių metų rezultatai: kritusios krovos apimtys, sumažėjusi kruizinė laivyba ir dideli projektai

Klaipėda

BNS/Fotobankas nuotr.

Sandra KindiukŠaltinis: ELTA

289902

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas antradienį pristatė svarbiausius praėjusių 2023 m. uosto krovos, investicijų rezultatus. Taip pat pasidalijo šių metų planais.

„Vertinant karštą politinę ir šaltą ekonominę atmosferą – metai buvo geri. Krova krito, bet suprantama kodėl Rytai uždaryti. Nepaisant to, uosto pelnas išliko toks pat“, – teigė A. Latakas.

Praėjusiais metais Klaipėdos uosto krovos apimtys sudarė 32,7 mln. tonų. Krovos apimtys pernai krito apie 9 proc. Manoma, kad 2024 m. krova gali kristi dar virš 5 proc. Anot A. Latako, didžiausią įtaką šiam kritimui turėjo sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, o ypač sustabdžius Baltarusiškų trąšų importą.

„Tai (prognozuojamą krovos kritimą – ELTA) skaičiuojame, kaip vystosi ekonomika, koks gali būti pakilimas, nuosmukis, kaip dirba fabrikai, koks galėtų būti tranzito prieaugis, kaip toliau galėtų uosto veiklą paveikti sankcijos, kurių matyt dar bus keletas paketų. Manome, kad 2024 m. Klaipėdos uoste turėtų būti perkrauta apie 31 mln. tonų krovinių“, – sakė A. Latakas.

Lyginat su kitų Baltijos šalių uostais, Klaipėdos uosto krovos apimtys krito mažiausiai. Rygos uosto krovos apimtys sumažėjo 20 proc., o Talino uosto 29 proc.

„Nepaisant to su kokiais sunkumais susidūrėme, Klaipėdos uostas pernai krovė daugiau nei Ryga ir Talinas kartu sudėjus“, – krovos apimtis lygino A. Latakas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo teigimu, 2023 m. dar buvo gauta dalis ir rusiško krovinio.

„Yra krovinys, kuris nėra sankcionuotas ir kurio pravežimą pro uostą sutrukdyti tikrai nebūtų galima. Buvo apie 120 tūkst. tonų rusiškų grūdų, kurie buvo sukrauti į laivus ir, kurie buvo išvežti tiek į Europos Sąjungos valstybes, tiek į kai kurias Afrikoje esančias valstybes. Visi grūdai, kurie buvo atvežti į Klaipėdos uostą – buvo išvežti“, – sakė A. Latakas.

Taip pat praėjusiais metais trečdaliu sumažėjo kruizinė laivyba. Tai galėjo lemti Lietuvai uždaryti Kaliningrado, Sankt Peterburgo ir kiti uostai.

Tačiau pastebimas keliaujančių laivais skaičiaus augimas. Pernai 18 proc. išaugo plaukiančiųjų keltais ir kruiziniais laivais.

Pernai Klaipėdos uostas sulaukė ir rekordinių investicijų, kurios siekia 98 mln. eurų.

„Už kuriuos (98 mln. eurų – ELTA) buvo ypač daug padaryta: iki 15,5 metro išgilintas uosto kanalas, rekonstruota daugiau kaip kilometras krantinių, atlikti kiti darbai“, – atliktus darbus vardijo A. Latakas.

Taip pat klestėjo laivų statybos ir remonto pramonė. 2023 m. suremontuoti 102 laivai.

2024 m. Klaipėdos uosto numatyti projektai ir tikslai

Artimiausiems ketveriems metams Klaipėdos uosto infrastruktūros vystymui ketinama skirti 234 mln. eurų investicijų.

„2024 m. mums bus tie metai, kai, tikiuosi, gausime daugiausiai statybos leidimų. Pradėsime daug statybos darbų. Svarbiausia turbūt užbaigsime bangolaužį, kuris labai svarbus istorinis projektas. Ten bus padaryti likę darbai“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas.

Taip pat šiais metais numatyta pradėti kruiziniams laivams skirtos krantinės projekto įgyvendinimą. Krantinė bus skirta ne tik laikyti laivams, čia galės lankytis visi norintys pasigrožėti Kuršių marių vaizdais. Planuojama pastatyti amfiteatrą, uosto veiklos koordinavimo centrą, pasodinti želdinius. Projektą įgyvendinti planuojama per 3 metus.

Lėšų numatyta ir pietinės uosto dalies su 100 ha nauja teritorija vystymo parengiamiesiems darbams.

Planuojama pradėti vykdyti vandenilio gamybą ir įrengti vandenilio užpildymo stoteles. Įgyvendinti projektą numatoma 2025 m.

Taip pat planuojama pradėti laivyno bazės statybos darbus, pradėti jūrinio vėjo krovos ir surinkimo terminalo įgyvendinimo darbus.

Kuršių nerijoje ketinama pastatyti pušies formos radarų bokštą, skirtą laivų eismo reguliavimui Kuršių nerijos teritorijoje.

A. Latakas: Situacija Raudonojoje jūroje Klaipėda gali būti naudinga

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas sakė, kad situacija Raudonojoje jūroje Klaipėdai gali būti naudinga.

„Tai rodo pavyzdžiai, kurie buvo pandemijos metu. Sustojus normaliam krovinių srautui iš Azijos, konkrečiai iš Kinijos, užsikišo didieji Europos uostai. Atsirado galimybių uostams, esantiems aplinkui. Taip pat ir Klaipėdos uostui. Tų krovinių Klaipėdoje net padaugėjo pandemijos metu. Šie visi konfliktai, kurie vyksta Raudonojoje jūroje tikrai gali turėti tam tikros teigiamos įtakos Klaipėdos uostui.

Bet kokiu atveju, kroviniai iš Azijos atplaukia. Jie plaukia ilgiau, jų kaina didesnė. Ir esant didesnei kainai krovinių arba prekių, kurios atvyksta į Europą iš Azijos, atsiranda galimybė verslams, ekonomikoms, esančioms čia, konkuruoti su tomis pigiomis prekėmis, kurios ateina iš Azijos“, – sakė A. Latakas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt