Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Roma JonikienėŠaltinis: Etaplius.lt
Čia buvo pelkė ir klampynė
– Kai žvalgausi po šventiškai išsipuošusį Naujosios Akmenės miestą, man kartais pasirodo, kad tai pasaka, – sako rajono centro gyventoja Ona Adomaitytė- Martinaitienė. – Aš čia gimiau, užaugau ir labai puikiai prisimenu, kokios čia buvo pelkės ir klampynės.
Sovietmečiu žmonės važiavo į Kazachstaną „užkariauti“ plėšinių, jaunuomenę gundė vykti į Amūro- Baikalo magistralės statybas… Iš visos Lietuvos ir iš Rusijos pakraščių važiavo į Karpėnus ir statė cemento gamyklą bei šalia jos augančią gyvenvietę. O. Martinaitienės tėvai, iš vienos ir iš kitos pusės seneliai ir proseneliai gyveno Gaušiuose, Pašakarniuose, Stipirkiuose. Kur dabar Stipirkių sodai, stovėjo Adomaičių namai, permainos aplinkui skatino slinktis arčiau miesto. Onutė primena, kad dabartinėje Statybininkų gatvėje buvo nutiesti siauruko geležinkelio bėgiai ir jais būsimam miestui atveždavo statybinių medžiagų. Vežė pabėgiais, nes nebuvo įmanoma nei išbristi, nei pravažiuoti.
– Čia, kur dabar apie miestą nusidriekė sodai, buvo klampynių klampynė, mes šokinėdavome nuo kupsto ant kupsto, kad nesulaptume kojų. Čia, kur stovi Eternit Baltic gamykla, buvo tankus ir gražus eglynas…
Onutė paatviravo: niekada nemaniusi, kad reikės pasakoti apie 70 ir daugiau metų įvykius, apie ano meto nelengvą dalią, tada gal būtų daugiau į atmintį įsidėjusi. Klausinėju ją, norėdama išgirsti apie to meto vaikų kelią į mokyklą. Atgyja tai, kas išjausta, išgyventa.
Mūsų auklėtoja – L. Tupikienė
– 1950-aisiais mane arkliuku kinkytu vežimu pavėžėjo į mokyklą Karpėnų gyvenvietėje. Ji stovėjo dabartinėje Taikos gatvėje. Mokykla buvo raudonų plytų, vaiko akimis, nepaprastai graži. O vaikų kiek joje buvo! Aidėjo įprastas šurmulys, vaikiškų balsų klegesys… Apie mokyklos pastatą teritorija buvo išbetonuota, aptverta. Pirmojoje klasėje mus mokė mokytoja Stasiuvienė. Netrukus ji išvyko gyventi į Akmenę, mus perėmė O. Arleckaitė- Žvaginienė, trečiojoje klasėje mokė viena iš pirmųjų miesto mokyklos mokytojų O. Markevičienė. O kai atėjome į septintąją klasę, auklėtoja paskyrė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją Laimą Paražinskaitę- Tupikienę…
Daugiau Julijos Sejavičienės užrašytų prisiminimų trečiadienio, sausio 27 d. VIENYBĖJE.
Su klasės vadove L. Paražinskaite-Tupikiene. O. Adomaitytė-Martinaitienė – pirmoji iš dešinės, kairėje pusėje antra – O. Guginytė, antroje eilėje pirma iš kairės M. Steckytė-Noreikienė