Prisidengę koronavirusu, sukčiai įsisiautėjo: patikėję lieka be pinigų ir būsto

Vilnius

Internetiniai sukčiai © www.freepik.com

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

135003

Pasinaudodami COVID-19 epidemija sukčiai aptiko daugybę būdų apgauti patiklius asmenis, vienas jų – nekilnojamojo turto nuomos rinkoje plintantys melagingi skelbimai, kuriais patikėję lieka ir be pinigų, ir be būsto.

31.jpg

Prasidėjus vasarai, šalies butų nuomos rinkoje juntamas pagyvėjimas – į didžiuosius miestus grįžta emigrantai, būsto dairosi rudenį mokslus pradėsiantys studentai.

Tuo netruko pasinaudoti sukčiai: interneto skelbimų portaluose ėmė rastis skelbimų, kuriuose už itin gerą kainą siūloma apsigyventi sostinės ar Kauno centruose. Susisiekus su nuomotojais, apgavystės schema vystoma identiškai.

Susisiekus su tariamais nuomotojais, šie ima bendrauti anglų kalba. Dažniausiai prisistatoma užsieniečiais, šiuo metu esančiais šalyje, iš kurios sudėtinga atvykti į Lietuvą dėl COVID-19 protrūkio. Italais ar britais apsimetę sukčiai pasakoja graudžią istoriją, kad sostinėje turi nusipirkę ar išsinuomoję būstą, kurį norėtų perleisti, tačiau negali jo aprodyti, nes dėl viruso esą yra įstrigę kitoje šalyje.

Jei auka užkimba ant kabliuko, toliau pasakojama, kad dėl labai geros kainos nusidriekia ištisa eilė norinčių išsinuomoti butą, tad jis atiteks kitiems, nebent auka sutiktų pervesti tam tikrą sumą pinigų.

Tačiau ir tai dar ne viskas: kad apgavystė atrodytų patikimiau, sukčiai siunčia nuorodą, kuri labai panaši į populiaraus tarptautinio trumpalaikės nuomos skelbimų portalo „AirBnB“ išvaizdą. Per netikrą „AirBnB“ auka perveda pinigus.

Pasak internetinės saugos specialistų, gavus tokią nuorodą, visų pirma reikia patikrinti jos adresą, dažniausiai prie jau žinomo pavadinimo adreso laukelyje atsiranda papildomų elementų.

Sukčiavimas apsimetant yra populiari kibernetinių nusikaltimų forma ir priklauso nuo to, kaip veiksmingai yra naudojama. Kibernetiniai nusikaltėliai sėkmingai naudoja e. laiškus, siekdami, kad žmonės atskleistų jiems asmeninę informaciją.

2019 m. viduryje apsimetant įmone buvo apgautas ne vienas vartotojas. Apsimetant SEB banku žmonės gaudavo trumpąsias SMS žinutes, kurios atrodė identiškos banko informaciniams pranešimams. Tokiu būdu buvo siekiama išvilioti klientų banko prisijungimo duomenis lygiai taip pat, kaip tai bando padaryti butų „nuomotojai“ siųsdami apgaulingas nuorodas, labai panašias į „AirBnB“ platformos skelbimus.

Nors sukčiai elgiasi labai išmaniai, atidesni internautai netrunka išaiškinti tokius „veikėjus“ – visų pirma per „Google“ vaizdų paieškos sistemą patikrindami siūlomo buto nuotraukas. Dažniausiai tai būna iš kitų šalių nuomos puslapių ištraukti vaizdai.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis Alfa.lt paaiškino, kad panašūs sukčiavimai nuomos rinkoje policijai žinomi, tačiau dažniausiai sukčiai nesivargindavo kurti atskirus imituojančius puslapius.

„Tokių sukčiavimų nedažnai, bet pasitaiko. Apgavikai suranda kokį benamį ar asocialų asmenį, kuriam pasiūloma už nedidelį atlygį atidaryti banko sąskaitą, į ją ir prašoma aukos pervesti pinigus. Vos tik jie pasiekia sąskaitą, būna akimirksniu išgryninami, o tas asmuo, kurio vardu ji atidaryta, apie apgavystę nieko nežino“, – pasakoja R. Matonis.

Nekilnojamojo turto agentūros „Resolution“ vadovė Džiuginta Daujotaitė pasakoja, kad koronavirusas ir šalyje paskelbtas karantinas išties smarkiai paveikė butų nuomos pasiūlą.

„Per karantiną, ypač sustabdžius visą turizmą, atsirado labai didelė pasiūla: būstai, kurie buvo nuomojami trumpalaikei nuomai, perėjo į ilgalaikės nuomos kategoriją. Konkrečiai Vilniuje pasiūla išaugusi 83 proc., lyginant su skaičiais prieš karantiną“, – pasakoja NT ekspertė.

D. Daujotaitės teigimu, norint išsinuomoti butą ir nepapulti į sukčių rankas tiesiog privalu laikytis kelių taisyklių.

Pirmoji auksinė taisyklė, ypač nuomos rinkoje, reikėtų įsitikinti keletu dalykų: ar bendraujama tikrai su būsto savininku. Antras dalykas – nereikia apskritai nieko mokėti nesutartiniais pagrindais – pavedimais, grynaisiais, naudojantis kažkokiomis nuorodomis ir pan. Tai elementari taisyklė, kurios žmonės neretai nepaiso pasitikėdami kitais“, – sako specialistė.

Pasak D. Daujotaitės, siekiant maksimaliai apsisaugoti nuo nesąžiningų asmenų reikia turėti labai aiškią sutartį, būti apžiūrėjus nekilnojamąjį turtą, būti įsitikinus, kad pasirašoma sutartis su būsto savininku ar turinčiu įgaliojimą tai daryti asmeniu.

NT ekspertė pabrėžia, kad nereikėtų pasitikėti pasiūlymais, kurie atrodo pernelyg geri, arba jei nuomininkas spaudžiamas nepasirašyti sutarties.

„Jei kaina ypač maža, kai suprantame, kad ji nėra adekvati rinkai, po to gali būti žmogui net daromas psichologinis spaudimas nepasirašinėti sutarties, motyvuojant tuo, kad sandėris labai geras. Gali būti kuriamos įvairios istorijos, kodėl sutarties neįmanoma pasirašyti. Tačiau šiais laikais tikrai įmanoma net būnant Italijoje suorganizuoti ir būsto apžiūrą, ir sutarties pasirašymą – techninės galimybės tai leidžia“, – įspėja D. Daujotaitė.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt