„Primiršti tekstai“. Laimingų metų belaukiant

Šiauliai

Freepik nuotr.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

111431

Artėjant Kalėdoms, panorau pasidalyti savo bičiulio, pasirašančio slapyvardžiu Rolandas Popalme, linksmu skelbimu: „Jei kas nors pažįstate pagyvenusių vienišų žmonių, neturinčių su kuo švęsti Kalėdų, prašom man pranešti. Norėčiau iš jų pasiskolinti kėdžių.“ Bet paskui pagalvojau, jog ne toks jau ir linksmas tas skelbimas ir ne tokia turėtų būti šventinė nuotaika. Kaip gali būti linksma tau, jei nelinksma kitiems?

O tikrąjį linksmumą kuria įvairiausi pranašautojai. Visi jie sako, jog 2020-ieji bus itin laimingi. Galima tuo tikėti, galima netikėti, bet vis tiek linksmiau. Tiesa, peržvelgus ir ankstesniųjų Naujų metų pranašautojų prognozes, randame tą patį – kiekvienąkart visi kalba apie laimingus metus. Ir gerai – pasitinkant Naujuosius,. nuotaika turi būti pakili. Tad tenka tik padėkoti pranašautojams, o kaip jau bus – taip bus. Štai man gana nesėkmingi buvo 1999-ieji. Tyčia susiradau tų metų horoskopus ir kitas ateities matytojų prognozes – gal ir kitiems taip. Ne – visiems prognozuojami sėkmingiausi metai.

Moterys, sako, nors ir pastabios dėl ateities, visgi dažnai kreipiasi į astrologus. Viena vienišė pasakojo, kad toks ateitį jai išpranašavęs kategoriškai ir iš karto. Po dvejų metų darbo ją įsimylės viršininkas. Pasakojusioji ant pranašautojo pyko, nes jos darbe dvidešimt moterų ir nė vieno vyro. Direktorė irgi moteris. Nors ką gali žinoti – gal po metų ar dvejų jų įstaigai ateis vadovauti vyriškis.

Skaitydamas horoskopus, pastebėjau, jog 2020-aisiais laimingesnės bus moterys. Vyrams, bendraujant su jomis, reikia būti itin atsargiems, kad ko nors netinkamo nepasakytų. Ar žinote, kad turinčios antsvorio moterys gyvena ilgiau, negu tai pastebėję vyrai? Manau, jog moterys labiau gali gyvenimą pasukti gėrio linkme.

Vyro prigimtis kairuoliška, o tikėjimas – visuomet komunistiškas. Iš vyriško kairiojo smegenų pusrutulio gimė liga mokslui ir politikai, o šioms aistroms susiliejus, atsirado manija užkariauti, pavergti, viešpatauti. Moterys be vargo susprogdina vyrišką valdžią. Kas nežino, kam Antonijus užkariavo Egiptą? Vienai nakčiai. Kad Kleopatrą pažintų. Ir žūtų. Nesiseka vyrui be moters. Ir kuo toliau, tuo labiau nesiseks.

5262.jpg

Naujamečiai skaitiniai

Sako, geriausi naujamečiai skaitiniai tai meilės romanai. Bent moterys taip teigia. Vyrai gal šiek tiek gėdijasi tai pripažinti, nors visi, pradedant Naujuosius, tiki, kad tai bus meilės metai. Viename knygyne meilės romanų užtikau lentynoje „Knygos pasiskaityti“. Tarsi visos kitos būtų skirtos interjerui puošti. Tiesa, jog daugelio meilės romanų autorės yra moterys. Bet kokios! Žorž Sand išaukštino moterį, įrodė, kad moterys moka mylėti. Juk jos romanai skirti vyrams. O XIX amžiaus pradžioje Anglijos šiaurėje, Hevorto miestelyje, gimė talentingos seserys Šarlotė, Emilė ir Anė Brontės. Visi žino jų romanus: Šarlotės „Džeinę Eir“, Emilės „Vėtrų kalną“, Anės „Nepažįstamąją iš Vaildfelholo“. Literatūros kritikai pripažįsta, jog „Vėtrų kalnas“ – iki šiol nepranoktas meilės romanas. Alberas Kamiu pasakė: „Tai didingiausias meilės romanas“, nes „tai visų skausmingiausia, sielvartingiausia dejonė, kuri kada nors buvo išsiveržusi iš žmogaus krūtinės“.

Nors nepasakytum, kad meilės romanų nerašo ir vyrai. Žano Žako Ruso epistoliniame romane „Julija, arba Naujoji Eloiza“ vaizduojamos gražios ir kilnios moterys, ištikimi draugai, narsūs, protingi vyrai. Julijos mylimasis – jos mokytojas, bet nekilmingas, todėl mergina privalo rinktis: tekėti už mylimojo, suteikiant tėvams skausmo, gal net pagreitinant motinos mirtį, ar atsisakyti šios santuokos. Po ilgų svarstymų ji renkasi pareigą tėvams ir išteka už aristokrato. Herojė miršta jauna, nesulaužiusi ištikimybės vyrui, bet ir nepaliovusi mylėti savo mokytojo.

Aišku, galima skaityti ir horoskopus ar įvairiausias prietarų knygutes: „Išsipylė druska – esate atgrubnagis, juoda katė perbėgo kelią – gyvūnas traukia savais reikalais, paukštis įskrido pro langą – pasiklydo, gegutė kukuoja – nori daugintis, sudužo indai – esate atgrubnagis.“

Galima pasakoti anekdotus. „Už kiek pirkau, už tiek ir parduodu“, – pasakė žydas ir apsiverkė.

Kai nebelieka nieko, lieka Bridžitos Džouns dienoraštis

Gruodžio 26 d. keletui dienų sumąstėme kelionę į Lvovą. Galvojau, atsiras norinčiųjų keliauti, nes gruodžio 24 d. namuose visi valgys Kūčias, 25 d. švęs Kalėdas, o ką veikti 26 ir kitas dienas? Norėjosi nuvykti į šį gražų Vakarų Ukrainos miestą, neskubant paklajoti jo gatvelėmis, Operos ir baleto teatre išklausyti Dž. Pučinio „Bohemą“, nes prieš Naujuosius ši opera buvo rodoma, paskanauti ukrainietiško maisto miesto restoranuose. Nuliūdau, kad norinčiųjų vykti neatsirado, tiksliau, atsirado labai mažai.

Ką darysi, gal žmonės keliavo į dar šiltesnius kraštus, gal lankė artimuosius, leido laiką prie televizoriaus (jaunimas prie kompiuterių, planšečių, mobiliųjų). Ir anksčiau, ir dabar, besibaigiant metams, išrenkamos geriausios, labiausiai patikusios metų knygos, geriausi, populiariausi metų kino filmai, spektakliai... Šiais metais populiariausias kino filmas „Džokeris“, po jo seka „Černobyilis“. Čia žiūrovų nuomonė, specialistai dar turėtų tarti savo žodį. Peržiūrėjau visas penkias „Černobylio“ serijas. Nemalonus filmas. Bent man toks jausmas po jo.

„7 meno dienų“ tekste „Krėsle prie televizoriaus“ Jonas Ūbis svarsto: „Perskaitęs šventines televizijų programas, kasmet savęs klausiu, ar televizijos per Kūčias ir Kalėdas rodo prasčiausias lietuviškas komedijas todėl, kad yra įsitikinusios, jog pamalonins žiūrovus, ar todėl, kad visus juos laiko nelabai protingais.“ Aš pažiūrėjau senuosius filmus: „Bridžitos Džouns dienoraštis“, „Bridžitos Džouns dienoraštis. Ties proto riba“, „Graži moteris“ ir „Tegyvuoja meilė“. Bičiulis sako žiūrėjęs rusų „Šerloko Holmso ir Daktaro Uotsono nuotykių“ versiją, nes, anot jo, puikiai to meto dvasią perteikia aktoriai Vasilijus Livanovas ir Vitalijus Solominas. Pripažinsiu, jog kai pirmą kartą žiūrėjau rusų sukurtas šio filmo serijas, ir man taip atrodė, kol nepamačiau britų versijos su Džeremiu Bretu ir tuomet viskas pasikeitė, supratau, kad niekada rusai nesuvaidins anglų aristokratų. Neduota.

Norėtųsi pastatyti laimės namus, kuriuose visi tilptų

Nors paskutinė kelionė į Lvovą neįvyko, bet prisimenu ankstesnes. Neseniai Lvovo gidė Julija į feisbuką atsiuntė L. Delibo baleto „Kopelija“ įrašą. Lankantis Lvove ir Karpatuose su tikinčiaisiais iš Šiaulių, kunigas kalnų viršūnėje aukojo Mišias. Julija paprašė pasimelsti už jos sūnų, nes tą dieną sprendėsi jo įstojimas į konservatoriją. Vaikinas labai norėjo tapti baleto šokėju, bet nežinojo ar bus priimtas, nes koją kišo antsvoris. Tik nusileidus iš kalnų, Julija gavo iš sūnaus žinutę, kad jis į konservatoriją priimtas. O atsiųstame baleto įraše jau jo debiutas baleto scenoje. Man tai vienas iš mieliausių šių metų feisbuko įrašų.

Atsisveikinant su 2019-aisiais, įstrigo Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos moksleivių atsisveikinimas su istorijos mokytoju, išlydint jį mokytojauti ar šiaip kažką dirbti Vakarų pasaulyje. Tai buvo jų mylimas mokytojas. Plojimai, ašaros akyse ir plakatai – „Liūdna, bet mes suprantame“.

Įsiminė ir jautrus Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo valdybos pirmininkės Valerijos Jokubauskienės laiškas apie gyvenamosios vietos benamiams paieškas. Kiek nuoširdumo jos žodžiuose.

O jei dar apie keliones, tai nepastebėjau, kad būtų renkamos metų kelionės. Kokios pasaulio vietos besibaigiančiais metais labiausiai sužavėjo? Anais laikais tų kelionių mažai ir buvo. Labiausiai mėgdavome nukeliauti iki Talino. Dabar kelionių maršrutai nuveda į tolimiausius pasaulio kampelius.

Vis mąstau, kokį palinkėjimą vienu žodžiu išsakyti 2020-iesiems. Kai kas sakys palinkėti sveikatos, nes, anot daugelio, ji svarbiausia, kiti linkės pinigų, nes pinigų laikmetyje gyvename, dar kiti – meilės, nes skyrybų bumas byloja jos trūkumą, o aš palinkėčiau laimės, nes jei žmogus laimingas, tai jis juk ir sveikas, ir pinigų, kiek jam pakanka, turi, ir jis myli bei jį myli. Gaila tik, kad, kaip kažkas iš didžiųjų pastebėjo, jeigu būtų statomi laimės namai, pačią didžiausią patalpą tektų skirti laukiamajam.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt