Priimtas sprendimas riboti tiesiogines išmokas

Vilnius

ŽŪM nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

45137

Vienas iš žemės ūkio politikos prioritetų yra smulkiųjų ūkių rėmimas ir skatinimas, todėl Žemės ūkio ministerija apsisprendė nustatyti, kad pagal 2019 m. pateiktas žemės ūkio naudmenų ir kitų pasėlių paraiškas priskaičiuotoms pagrindinėms išmokų sumoms, viršijančioms 150 000 Eur, būtų taikomas 100 proc. mažinimas, prieš tai atskaičiuojant faktiškai išmokėtus atlyginimus, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, atsižvelgus į praėjusių metų duomenis, bei netaikyti susijusių fizinių ar juridinių asmenų susiejimo principo. Šis sprendimas bus pateiktas Europos Komisijai.

„Nuo 2019 m. iki 2021 m. Lietuva pirmą kartą taikys Europos Sąjungos išmokų lubas. Po ilgų diskusijų su ūkininkų bendruomene, politikais ir mokslininkais nutarėme apriboti ES skiriamą tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumą, skiriamą vienam subjektui per metus, iki 150 000 eurų. Į šią sumą nebus įskaičiuojami darbuotojų atlyginimai. Tikimės, kad tai paskatins atlyginimų kilimą dideliuose ūkiuose. Sutaupytas ES lėšas skirsime smulkių ir vidutinių ūkių našumui didinti. Džiaugiuosi, kad šiam solidarumo žingsniui pritaria ir daugelis stambiųjų ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių. Iki naujojo laikotarpio stebėsime, ar pasirinktas išmokų ribojimo būdas nesumažins Lietuvos žemės ūkio konkurencingumo tarptautinėse rinkose“, - kalba žemės ūkio ministras Giedrius Surplys

Šiuo metu 23 valstybės ar regionai taiko išmokų mažinimo mechanizmą. Iš jų 9 valstybės iš paramos sumos atskaičiuoja sumokėtus atlyginimus, 15 valstybių pasirinko mažiausią galimą mažinimą - didesnę kaip 150 tūkst. Eur sumą mažina 5 procentais, 9 valstybės pasirinko didžiausią galimą mažinimą – didesnę kaip 150 tūkst. Eur sumą mažina 100 procentų.

Šie pakeitimai – tai savotiškas pasiruošimas naujajam Bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiui, kuris prasidės nuo 2020 m. Jame numatyta taikyti daug platesnį ir efektyvesnį išmokų ribojimo modelį. Lietuvai tiesioginėms išmokoms numatoma skirti bendra suma yra didesnė - palyginti su praėjusiu laikotarpiu, ji sudaro per 3,7 mlrd. eurų. Tačiau šis didėjimas neužtikrina lygių ir sąžiningų konkurencinių sąlygų tarp visų (ES) ūkininkų, nes Lietuvos ūkininkus vis tiek pasieks vienos mažiausių tiesioginių išmokų tarp Europos Sąjungos šalių ir naujo laikotarpio pabaigoje (2027 m.) sieks tik 79 procentus ES vidurkio. Be to, stipriai mažėja kaimo plėtrai skiriamas finansavimas, kuris gali pareikalauti ir didesnių nacionalinių lėšų indėlio. Todėl žvelgiant į Europos Komisijos pasiūlymų finansinę pusę, Lietuvos situacija neatrodo itin palanki.

Visos valstybės narės turi informuoti Europos Komisiją apie savo sprendimus iki rugpjūčio 1 d.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt