Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris ViktorijaŠaltinis: Etaplius.lt
Bendrąjį priėmimą į profesines mokyklas šiemet planavus pagal darbo rinkos poreikius, daugėjo besirenkančių inžinerines ir kitas pramonei reikalingas profesijas, padidinta vietų į informacinio ryšio ir technologijų bei gamybos ir perdirbimo sritis. Tai rodo šiandien ŠMM susitikime su profesinių mokyklų vadovais pristatyti 2018 m. bendrojo priėmimo į profesines mokyklas rezultatai.
„Labai svarbus šių metų priėmimo rezultatas – didėja profesinio mokymo atitiktis darbo rinkos poreikiams. Tai itin reikšmingas žingsnis sektoriuje, tiesiogiai atspindint darbdavių poreikius, – sako švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas. – Jau bemaž neliko disproporcijų, kai buvo ruošiamas mažiau paklausių sričių specialistų perteklius, o didelės paklausos sričių – per mažai. Tokiu būdu potencialiai didėjant būsimų absolventų įsidarbinimo galimybėms ir įsidarbinimo būtent pagal suteiktą profesiją tikimybei, tai vertiname kaip sėkmingą šio sektoriaus skaidrėjimą ir profesiniam mokymui skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumo didėjimą.”
Į profesinio mokymo įstaigas šiemet priimti 17 157 asmenys, bemaž 1600 mažiau ne pernai. Šiemet priėmime daugiausia vietų skirta Inžinerijos ir inžinerinių profesijų sričiai (4 287), paslaugų asmenims (3 324), verslo ir administravimo (2 752). Stipriai padidintas vietų skaičius informacinio ryšio ir technologijų bei gamybos ir perdirbimo švietimo srityse. Šios sritys buvo ir tarp populiariausių moksleivių pasirinkimų.
Palyginus su pernai, nesumažėjo informacinių technologijų, architektūros ir statybos, sveikatos priežiūros sričių programų populiarumas, o, pvz., žemės ūkio ir menų srities programas pasirinko netgi daugiau asmenų nei praėjusiais metais.
Tarp priimtųjų daugiausia asmenų (8 614) įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą, 5 901 asmenys – įgiję pagrindinį išsilavinimą ir 1 357 teturi pradinį išsilavinimą. Šiemet sumažėjo stojusiųjų, jau įgijusių aukštąjį išsilavinimą: 828 asmenys, baigę universitetus, 457 asmenys, baigę kolegijas.
Šiemet daugiau asmenų nei pernai siekusių pirmosios kvalifikacijos – 13 860 arba 81 proc. visų stojusių (2017 m. – 14 733 arba 79 proc.), antros kvalifikacijos siekė 3 297 arba 19 proc.
Daugiausia asmenų priimta Kauno – 5 357 (2017 m. – 5 216), Vilniaus – 3 988 (2017 m. – 4 344) ir Klaipėdos – 1 695 (2017 m. – 1 996) apskrityse. Lyginant su 2017 metais, visose apskrityse priimtųjų skaičius sumažėjo, išskyrus Kauno apskritį, kur mokytis profesinio mokymo įstaigose priimta daugiau.
Daugumoje mokyklų priimtų asmenų ir vykdomų programų skaičius mažėjo dėl bendro stojusiųjų skaičiaus mažėjimo. Daugiausia šiemet priėmė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras – 1 549 asmenis (2017 m. – 1 428), Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras, su kuriuo 2018 m. sutartis sudarė 1 012 asmenų (2017 m. 888), Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla, 2018 m. priėmusi 535 asmenis (2017m. – 387). Šiose mokymo įstaigose galime matyti ryškų stojančiųjų asmenų skaičiaus didėjimą.
Reikšmingai mažiau nei praėjusiais metais mokinių priimta Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje (pernai – 370, o šiais metais – 268 mokinių); Smalininkuose ir Tauragėje veikiančiose mokyklose, atitinkamai 131 ir 98 bei 119 ir 86 mokiniai. Druskininkų amatų mokykla šiais metais sulaukė vos 4 pretendentų.
Šiemetinis priėmimas įvyko į 780 profesinio mokymo programas (2017 m. – 773). Bendrajame priėmime dalyvavo 72 valstybines profesinio mokymo įstaigos, taip pat dvi privačios mokyklos, kurioms skiriama valstybės finansuojamų vietų.