Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Agnė Bilotaitė. Pauliaus Peleckio, fotobanko nuotr.
Irtautė GutauskaitėŠaltinis: ELTA
„Turime 11 savivaldybių, kurios jau yra pasiekusios savo tikslą, kuris yra užbrėžtas – tai yra rajonuose 40 proc. gyventojų, didžiuosiuose miestuose 60 proc. gyventojų (galėtų pasislėpti – ELTA)“, – LRT radijo žurnalistams Klaipėdoje sakė A. Bilotaitė.
„Dirbame labai aktyviai ir čia labai svarbus savivaldos įsitraukimas, nes savivalda turi matyti objektus, kurie turi potencialo tapti priedanga“, – pridūrė ministrė.
Vidaus reikalų ministerija siekia, kad miestuose esančiose priedangose, esant pavojui, galėtų pasislėpti ne mažiau kaip 60 proc. gyventojų, o rajonuose – ne mažiau kaip 40 proc. gyventojų.
2022 m. pavasarį atlikus kolektyvinės apsaugos statinių inventorizaciją, identifikuota apie 1,8 tūkst. priedangai tinkamų vietų. Tuo metu buvo skaičiuojama, kad pavojaus atveju priedangų užtektų maždaug pusei milijono arba 17 proc. šalies gyventojų.
Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį skelbta, kad įrengta pakankamai priedangų apsisaugoti apie 30 proc. šalies gyventojų. Praėjusių metų spalį pranešta, kad per 1,5 metų savivaldybėse sukurtas 2,5 tūkst. priedangų tinklas gyventojų apsaugai nuo oro pavojaus ir netiesioginio apšaudymo.
Siekiant didinti gyventojų saugumą, vidaus reikalų ministrės įsakymu savivaldybėms buvo parengtos Priedangos parinkimo ir ženklinimo rekomendacijos.