Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Sekmadienį prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje, susirinkusi minia žmonių rinkosi palaikyti Lietuvos šeimų ir protestuoti prieš galiojančią vaikų teisių apsaugos tvarką.
Į protesto akciją „STOP nepagrįstam vaikų paėmimui ir Banevernet principams Lietuvoje“ sukvietė piliečių grupė „Vieningi tėvai už stiprią ir saugią šeimą Lietuvoje“.
Susirinkusiųjų rankose - plakatai, raginantys stabdyti „bepročių paleistą vaikų grobimo konvejerį“, „grąžinti vaikus šeimoms“, „Stop policinei valstybei“. Minioje plevėsavo kelios trispalvės, raudonavo balionai.
Į mitingą atėjo nemažai šeimų su mažais vaikais ir vyresnių žmonių, planuota, kad susirinks apie tūkstantį žmonių.
Penktadienį parlamentarai iš skirtingų frakcijų įregistravo įstatymo pataisas, kad fiziniu smurtu turėtų būti laikomas tik vaikui sukeliamas žymus skausmas, o į psichologinio smurto apibrėžimą reikėtų įtraukti prievartinį vaikų ir tėvų atskyrimą prieš jų valią.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sekmadienį išplatintame atvirame laiške pabrėžė nepritariąs kai kurių savo kolegų bandymams keisti smurto prieš vaiką sąvoką. „Siaurinant smurto apibrėžimą kyla didelė rizika tam tikrus smurtinius veiksmus traktuoti ne kaip smurtą, bet kaip leistiną auklėjamąją priemonę“, - perspėjo jis.
Ministro nuomone, bėdų sukėlė ir nepakankamai griežtas bei gana skirtingai suvokiamas reglamentavimas dėl būtinybės nustatyti antrąjį grėsmės vaikui lygį, kai vaikas teismo sprendimu gali būti paimamas iš tėvų ar globėjų. Būtent antrojo grėsmės lygio nustatymo kriterijus ir reikia keisti, o ne smurto apibrėžimą, įsitikinęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Savo ruožtu NVO koalicija „Už vaiko teises“ ir Žmogaus teisių organizacijų koalicija sekmadienį irgi išreiškė susirūpinimą dėl pastaruoju metu vykstančio visuomenės klaidinimo, formuojant nuomonę, kad beveik prieš metus priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas yra kenksmingas šeimoms. Pastarųjų mėnesių vaikų paėmimo iš šeimų įvykiai atskleidė silpnąsias vaiko teisių apsaugos reformos įgyvendinimo vietas - nepakankamą valstybės institucijų pasirengimą vaiko teisių apsaugos reformai, nepakankamą jo įgyvendinimo finansavimą. Įvertindamos tai, kad vykdant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą iškilo sunkumų, nevyriausybinės žmogaus teisių organizacijos pabrėžia, kad reikia taisyti ne poįstatyminius teisės aktus, o kreiptis į Vyriausybę prašant tinkamai finansuoti besiformuojančias reformos įgyvendinimo praktikas ir suteikti laiko joms nusistovėti.