Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi Kalabrijos pakrantės nuotr.
Deividas KubikisŠaltinis: BNS
„Šiuo metu pavyko išgelbėti 80 žmonių, įskaitant tuos, kuriems po nuskendimo pavyko pasiekti krantą“, – sakoma pakrančių apsaugos tarnybos pranešime.
„Netoli pietinio Italijos Krotonės miesto sekmadienį nuskendus perpildytai migrantų valčiai, žuvo 59 asmenys", - pranešė miesto meras Vincenzo Voce (Vinčenco Vočė).
Valtis, kuria plaukė apie 120 žmonių, sudužo ant uolų netoli pakrantės, pranešė pakrančių apsaugos tarnyba. Anksčiau gelbėtojai naujienų agentūrai AFP buvo nurodę, kad valtyje buvo daugiau kaip 200 žmonių.
„Nuskendo dešimtys žmonių, įskaitant vaikus. Daugybė žmonių dingo be žinios. Kalabrija gedi po šios baisios tragedijos“, – sakė regiono gubernatorius Roberto Occhiuto (Robertas Okiutas).
Italijos policijos nuotraukose matyti maždaug 100 metrų ilgio paplūdimyje išsibarsčiusios medinės nuolaužos, o gelbėtojai ir išgyvenusieji laukia, kol bus nugabenti į migrantų centrą.
Kaip praneša Italijos žiniasklaida, perkrauta valtis auštant prie Krotonės pakrantės miesto subyrėjo didelėse bangose.
Naujienų agentūra AGI citavo gelbėtojo žodžius, kad tarp aukų buvo vos kelių mėnesių kūdikis.
Kraštutinių dešiniųjų premjerė Giorgia Meloni (Džordža Meloni), partijos „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) lyderė, spalio mėnesį atėjo į valdžią, iš dalies pažadėjusi sustabdyti Italijos krantus pasiekiančių migrantų srautą.
Gali nuskęsti daugiau žmonių
Išreiškdama „gilų skausmą“ dėl naujausių žūčių, G. Meloni sakė, kad buvo „nusikaltimas išplaukti į jūrą vos 20 metrų ilgio valtimi su 200 žmonių ir bloga orų prognoze“.
„Vyriausybė yra įsipareigojusi užkirsti kelią išvykimui, o kartu ir tokioms tragedijoms“, – teigė ji pareiškime ir pridūrė, kad reikalauja „didžiausio“ valstybių, iš kurių migrantai išvyksta ir atvyksta, bendradarbiavimo.
Popiežius Pranciškus sakė, kad „melsis už kiekvieną iš jų, už dingusiuosius be žinios ir kitus išgyvenusius“.
Prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela) teigė, kad daugelis migrantų yra iš Afganistano bei Irano ir bėga nuo „labai sunkių sąlygų“.
Jis paragino tarptautinę bendruomenę „tvirtai įsipareigoti“ šalinti migracijos priežastis, tokias kaip karas, persekiojimas ir skurdas.
Naujausia tragedija įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai vyriausybė parlamente prastūmė prieštaringai vertinamą naują įstatymą dėl būsimų migrantų gelbėjimo.
Pagal naująjį įstatymą pagalbos migrantams valtys vienu metu gali atlikti tik vieną gelbėjimo operaciją, o tai, anot kritikų, kelia pavojų, kad centrinėje Viduržemio jūros dalyje nuskęs daugiau žmonių.
Šis jūros kelias laikomas pavojingiausiu pasaulyje prieglobsčio Europoje ieškantiems žmonėms.
Daugybė žmonių, bėgančių nuo konfliktų ir skurdo, tikėdamiesi geresnio gyvenimo Europoje, keliauja iš Afrikos per Italiją.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiais metais į Italiją jūra jau atvyko beveik 14 000 migrantų, tai yra 5 200 daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir 4 200 per pirmuosius du 2021 metų mėnesius.
Labdaros organizacijos, gelbstinčios jūroje į nelaimę patekusius žmones, į krantą ištraukia tik dalį migrantų.
Daugumą išgelbėtų žmonių iš pavojingų vandenų ištraukia pakrančių apsauga arba karinis jūrų laivynas.
Nepaisant to, Romos vyriausybė kaltina labdaros organizacijas, kad jos skatina migrantus bandyti kirsti šalį ir gerina sąlygas prekeiviams žmonėmis.
Vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi (Matėjas Pjandetozis) teigė, kad naujausia nelaimė „rodo, kaip būtina griežtai kovoti su nelegalia imigracija“.
Centristas, buvęs ekonomikos ministras Carlo Calenda (Karlas Kalenda) sureagavo socialiniame tinkle „Twitter“: „Žmonės, patekę į nelaimę jūroje, turėtų būti gelbėjami, kad ir kiek tai kainuotų, nebaudžiant tų, kurie bando jiems padėti.“
„Žmogiškai nepriimtina ir nesuvokiama, kodėl esame čia ir matome tragedijas, kurių galima išvengti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF).