Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Reporteris ElenaŠaltinis: Etaplius.lt
Draudžiamoje zonoje prie Černobylio atominės elektrinės dėl karo veiksmų dega daugiau nei 10 tūkst. hektarų miškų, užfiksuotas 31 gaisras, dėl kurių didėja radioaktyvioji oro tarša.
Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova apie tai paskelbė „Facebook“.
Gaisro kontrolė ir gesinimas yra neįmanomi dėl Rusijos kariuomenės užgrobtos teritorijos, sakė ji.
Dėl degimo į atmosferą išsiskiria radionuklidai, kuriuos vėjas nuneša dideliais atstumais, o tai kelia radiacijos grėsmę Ukrainai, Baltarusijai ir Europos šalims. Dėl vėjuotų ir sausų orų gaisrų intensyvumas ir plotas padidės, todėl gali kilti didelio masto gaisrai, su kuriais sunku susidoroti net taikos metu.
Liepsnos gali apimti panaudoto branduolinio kuro ir branduolinių atliekų saugyklas, esančias Černobylio zonoje, perspėjo Denisova.
Ji paragino Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) „kuo greičiau nusiųsti į Ukrainą ekspertus ir gaisro gesinimo įrangą, kad būtų išvengta nepataisomų padarinių ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui“.
„Kviečiu tarptautines žmogaus teisių organizacijas imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų padidintas spaudimas Rusijos Federacijai, kad būtų nutraukta karinė agresija prieš Ukrainą“, – sakė ji.
Kaip pranešama, Černobylio atominę elektrinę Rusijos kariai užėmė pirmąją Rusijos agresijos dieną – vasario 24 d.
Pagal užsienio žiniasklaidą.
About 10.000 hectares of forest in the exclusion zone near the #Chernobyl NPP are already burning as a result of hostilities.
— NEXTA (@nexta_tv) March 27, 2022
This can threaten radioactive contamination to #Ukraine, #Belarus and #European countries, writes #Ukrainian human rights ombudsman Lyudmila Denisova. pic.twitter.com/9X6LSijG9R