Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Prezidentūra. / Marius Morkevičius/ELTA
ELTAŠaltinis: ELTA
Jo metu šalies prezidentas Gitanas Nausėda su Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu, premjeru Gintautu Palucku, parlamento Užsienio ir Europos reikalų komitetų pirmininkais, užsienio reikalų ministru, krašto apsaugos viceministru bei parlamentinių partijų, kurios veikia frakcijose, vadovais aptars Lietuvos tarptautinio saugumo stiprinimą, tolesnę paramą Ukrainai bei europines saugumo ir gynybos pramonės iniciatyvas.
Pasak Prezidentūros, susitikimo iniciatyva buvo iškelta kovo mėnesį, šalies vadovo susitikimo su Seimo valdyba metu. Šis susitikimas tradiciškai buvo surengtas prieš naujos Seimo sesijos pradžią.
ELTA primena, kad 2022 m. Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Lietuva ėmėsi didinti išlaidas gynybai. Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.