Prezidentūroje paskelbta G. Nausėdos žinia suglumino parlamentarus: galėjo kur nors nuvažiuoti

Lietuva

Gitanas Nausėda. ELTA / Julius Kalinskas

Benas Brunalas, Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

285811

Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas Prezidentūroje pranešti apie savo dalyvavimą kitąmet vyksiančiuose rinkimuose sukėlė nuostabą parlamentarams. Politikai abejoja, ar tikrai į antrąją kadenciją nusitaikęs šalies vadovas neišnaudojo turimo prezidento institucijos resursų.

Ekspremjeras Saulius Skvernelis, 2019 m. kandidatavęs į šalies vadovo postą, dėl neva naudojamų Vyriausybės kanceliarijos resursų rinkiminei kampanijai vykdyti sulaukė aštrios kritikos ne tik iš konservatorių kandidatės Ingridos Šimonytės, bet ir iš paties G. Nausėdos. Todėl dabartinė situacija S. Skvernelį stebina.

„Paskelbimas apie kandidatavimą, Prezidentūros rūmuose darant specialią konferenciją ta proga – tai natūralus prezidento resursų naudojimas rinkiminės kampanijos metu. Turbūt nė vienas kitas kandidatas neturi galimybės ateiti į Prezidentūrą, ten padaryti spaudos konferencijos ir pasiskelbti“, – Eltai komentavo S. Skvernelis.

„Suprasčiau, jeigu būtų kažkur nuvažiavęs, pagal Prezidentūros darbotvarkę numatytuose renginiuose dalyvaudamas, paklaustas ir pasakęs – tada taip. Bet dabar – pasikviečia į rūmus, išnaudoja Prezidentūros patarėjus šiems klausimams spręsti“, – aiškino jis.

Tiesa, kaip rodo 2019 m. istorija, net toks planas nuo kritikos neapsaugotų. Apie savo dalyvavimą prezidento rinkimuose tuo metu premjero pareigas ėjęs S. Skvernelis pranešė darbo išvykos metu – Rusnėje. Ir jau tą pačią dieną iš konservatorių sulaukė raginimų palikti premjero postą.

Visgi, pasak S. Skvernelio, G. Nausėdos sprendimas įrodo, kad prezidentas sau prieštarauja – nors spaudos konferencijoje teigė, kad išliko toks, koks buvo ir 2019 metais, ekspremjero manymu, G. Nausėda pamiršo, ką buvo sakęs jo atžvilgiu.

„Jeigu taip bus toliau... Vėlgi, galėčiau pacituoti tuometį kandidatą į prezidentus: rinkimai būtų gerokai sąžiningesni, jeigu tuo metu ponas premjeras, dabar ponas prezidentas pasitrauktų iš savo pareigų“, – šalies vadovo išsakytas mintis priminė S. Skvernelis.

„Kažkada man debatuose buvo sakyta, kad važinėjatės po Lietuvą su švyturėliais ir pro tarnybinio automobilio langą stebite, kaip gyvena Lietuva – panašu, kad turėsime analogišką situaciją“, – tęsė jis.

Įtariai į Prezidentūroje surengtą spaudos konferenciją žiūri ir konservatorių atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pasak jos, sprendimą dėl dar vienos kadencijos G. Nausėda galėjo pranešti ir kitokiais būdais – nesudarant net regimybės, kad pasitelktas Prezidento institucijos resursas.

„Aš manau, kad prezidentas turėtų vengti tokios regimybės, kad tam tikri resursai, susiję su jo pareigų ėjimu, gali būti naudojami kampanijai“, – Eltai sakė konservatorė.

„Žinoma, nemanau, kad viskas gali būti aprašyta tvarkose ar pagal įstatymo raidę. Visgi, nepaisant to, reikėtų įsivertinti, ką būtų galima pakeisti, kad tie resursai, kurie yra skirti prezidento pozicijai, būtų atsieti. Ir man keista, kad prezidentas, užuot kalbėjęs apie save, permeta klausimus konkurentams“, – svarstė parlamentarė, dar kartą pažymėdama, kad G. Nausėda ketvirtadienį paviešintam sprendimui turėjo daugiau alternatyvų.

„Tai yra prezidento pasirinkimas, nors, mano galva, buvo įmanoma paieškoti kitų būdų“, – R. sakė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

ELTA primena, kad ketvirtadienį šalies vadovas G. Nausėda paskelbė sieksiąs antrosios kadencijos poste.

Prezidentūroje surengtos spaudos konferencijos metu šalies vadovas sulaukė klausimo, ar nebijo priekaištų, jog rinkiminei kampanijai išnaudoja administracinį resursą.

„Kiekvienas veikiantis prezidentas automatiškai turi imanentinę problemą, nes ką jis bedarytų, jis bus apkaltintas, kad naudojasi resursais. Net ir išėjęs į Daukanto aikštę, aš turbūt būčiau tuo pačiu apkaltintas. Neabejoju, kad 2014 m. taip pat jautėsi eidama antrosios kadencijos Dalia Grybauskaitė“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios 5 politinės partijos. Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

Taip pat žinomi dar 4 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, advokatas Ignas Vėgėlė ir teismo kaltu dėl sukčiavimo pripažintas aktyvistas Antanas Kandrotas.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt