Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Prezidentūra / Marius Morkevičius/ELTA
Austėja PaulauskaitėŠaltinis: ELTA
„Prezidentas ką tik surengė skubų pasitarimą aptarti oro erdvės saugos klausimą. Prezidentas tam skyrė ir skirs prioritetinį dėmesį. Kaip neseniai sugebėjome išspręsti sienos apsaugos problemą, taip sėkmingai galime išspręsti ir oro erdvės apsaugos klausimą. Todėl reikalingi nedelsiami, konkretūs, koordinuoti veiksmai“, – po antradienį surengto atsakingų institucijų vadovų susitikimo kalbėjo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
„Dabar (…) ne laikas diskutuoti, bet laikas veikti ir priimti konkrečius sprendimus. Čia aš kalbu apie tris institucijas: Lietuvos kariuomenę (…), Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) ir Viešojo saugumo tarnybą (VST), kuriai, kaip jūs žinote, taip pat yra pavesta saugoti strateginės svarbos kritinės infrastruktūros objektus ir iš oro“, – teigė jis.
Pasak prezidento patarėjo, tęsiantis karui Ukrainoje, ateityje panašių incidentų Lietuvoje gali būti fiksuojama ir daugiau.
„Intensyvėjant karui Ukrainoje, sąmoningų provokacijų ar atsitiktinių kovinių ar imitacinių dronų įskridimų atvejų Lietuvos teritorijoje tik daugės“, – kalbėjo D. Matulionis.
Jo teigimu, antradienį vykusiame susitikime prezidentas su atsakingų institucijų vadovais aptarė bepiločių orlaivių identifikavimo, visuomenės informavimo bei grėsmės neutralizavimo klausimus.
„Susitikime šiandien buvo aptarti konkretūs siūlymai trimis svarbiausiomis kryptimis: bepiločių orlaivių detekcija ir identifikavimas, visuomenės operatyvus informavimas apie potencialią grėsmę ir grėsmės neutralizavimas elektroninėmis ir kinetinėmis priemonėmis“, – sakė patarėjas.
Kritikuoja valstybės institucijų komunikaciją
Prezidento patarėjas taip pat akcentavo, jog valstybės institucijų komunikacija apie į Lietuvą iš Baltarusijos galimai įskridusį droną buvo netinkama bei sukėlė dar daugiau sumaišties bei netikrumo. Siekiant išvengti tokių situacijų ateityje, Prezidentūra Vyriausybei rekomendavo visuomenės informavimą apie galimas grėsmes vykdyti vienu centralizuotu kanalu.
„Valstybės institucijų komunikavimas buvo blogas, absoliučiai netinkamai atliktas ir nešantis tik dar daugiau sumaišties ir netikrumo. Apie visuomenės informavimą mes taip pat turime tam tikrų kritinių pastabų, todėl raginame Vyriausybę ateityje turėti vieną centralizuotą komunikavimo kanalą ir to griežtai laikytis. Tai mūsų, kaip valstybės, solidumo klausimas“, – akcentavo D. Matulionis.
ELTA primena, kad pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) duomenimis, dronas pastebėtas maždaug 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą užfiksuotas netoli Vilniaus.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė iš pradžių kalbėjo, jog neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.
Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos gaėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.
Reaguojant į šią situaciją, nuspręsta antradienį Prezidentūroje surengti atsakingų institucijų vadovų susitikimą, kurio metu būtų aptarti nacionalinio saugumo klausimai, dronų keliama grėsmė bei jos eliminavimo galimybės.
Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.