Prezidentūra: Vyriausybei atmetus iniciatyvą „įšaldyti“ 24 ct/kWh tarifą visiems, siūlysime jį taikyti iki suvartojimo ribos

Lietuva

Pixabay.com nuotr.

Lukas JuozapaitisŠaltinis: ELTA

245838

Jei Vyriausybė atmes Gitano Nausėdos siūlymą kitąmet visiems gyventojams užfiksuoti 24 ct/kWh elektros kainą, Prezidentūra grįš prie pirminio savo varianto – tokį tarifą numatyti pirmosioms 150 suvartotų kilovatvalandžių per mėnesį, sako prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.

„Prezidento pirminis pasiūlymas buvo fiksuoti 24 ct/kWh kainą ne visam suvartojamam elektros kiekiui, o pirmoms 150 kWh per mėnesį. Tokiu būdu visi būtų suinteresuoti taupyti, o pagalba būtų suteikta mažiau vartojantiems, t.y. tiems, kurie finansiškai jau“, – ketvirtadienį LRT Radijui sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais.

„Jei premjerė ir finansų ministrė vis dėlto paskaičiuos, kad nėra galimybių visiems suteikti 24 centų kainą, bus galima grįžti prie pirminio prezidento varianto“, – teigė jis.

G. Nausėda iki kitų metų liepos siūlo užfiksuoti dabartinį minimalų 24 ct/kWh elektros tarifą visiems buitiniams vartotojams. Tai, Prezidentūros pateiktais skaičiavimais, kainuotų apie 300 mln. eurų daugiau nei preliminariai planuoja kainų švelninimui skirti Vyriausybė.

Anot prezidento komandos, valstybė, vykstant energetinei krizei, „gali sau leisti ir privalo“ šias papildomas lėšas skirti.

„Lyginant su tuo, ką pokalbiuose su prezidentu siūlė premjerė, skirtumas yra apie 300 mln. eurų, tai yra mažiau nei 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto, kuriuos tikrai Vyriausybė arba Seimas gali atrasti ir numatyti valstybės biudžete kitais metais arba padengti skolintomis lėšomis“, – teigė P. Mačiulis.

Anot jo, Prezidentūra mato galimybių tokią pinigų skirti iš valstybės biudžeto, kadangi, pažymi P. Mačiulis, kitų metų biudžetas bus didesnis nei šių, o ir 2022 m. dėl infliacijos į jį surinkta daugiau pajamų, nei planuota.

Be to, G. Nausėdos patarėjas pabrėžia, kad nors pritaikius siūlomas priemonės didėtų biudžeto deficitas, taikli pagalba padėtų Lietuvai atlaikyti energetinę krizę – panašiai, kaip išsaugojo ekonomikos augimą per pandemiją.

„Jeigu žvilgtelėsime šiek tiek atgal, į 2020 m., deficitas buvo net 7 proc. Nors tai didelės valstybės išlaidos, kaip pagalbos priemonės verslui, gyventojams, taiklus pinigų įliejimas į ekonomiką leido Lietuvai atlaikyti pandeminę krizę geriausiai Europos Sąjungoje“, – tikino P. Mačiulis.

Vyriausybė kitąmet priemonėms, skirtoms energijos kainų šokui gyventojams sušvelninti, planuoja skirti apie 1,3 mlrd. eurų. Konkrečiai jas žadama įvardinti pateikus 2023 m. biudžetą spalio pradžioje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt