Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad Prezidentūra sveikina Finansų ministerijos paskelbtą iniciatyvą suteikti didesnį finansinį savarankiškumą savivaldybėms skolinantis ir investuojant į ES kofinansuojamus projektus. Vis tik jis kartu pažymi pasigendąs spartesnio proceso įgyvendinimo, kadangi savivaldybės, Prezidentūros vertinimu, dar stokoja investicijų.
„Galime tik pasidžiaugti, kad Vyriausybė sugrįžta nuo teorinių pasvarstymų prie realybės sprendžiant žmonių regionuose problemas. Vienas esminių iššūkių, su kuriuo susiduria Lietuva, – tai netolygus ekonominis augimas. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas, kuriame yra 71 proc. visų Lietuvos gyventojų, pagal išsivystymo lygį iki šiol stipriai atsilieka nuo daugumos ES regionų“, – Eltai atsiųstame komentare teigė V. Augustinavičius.
Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėjas pozityviai įvertino ir tai, kad ministerijai, jo nuomone, pavyko pakeisti požiūrį į regioninę ekonomiką. Jis atkreipia dėmesį, kad praėjusių metų rugpjūtį buvo svarstoma apie „labiau utopinę galimybę“ svarstant leisti skolintis savivaldai išskirtinai tik finansiškai atsiperkančioms investicijoms.
Vis tik Prezidentūra kritiškai įvertino tai, kad klausimas dėl savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimo nėra sprendžiamas pakankamai sparčiai. Šalies vadovo patarėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios diskusijos šiuo klausimu vyko dar praėjusių metų rugsėjį Prezidentūros inicijuotame Regionų forume, o konkrečios įstatymo pataisos dėl konstitucinio fiskalinę drausmę reglamentuojančio įstatymo Seimui buvo pateiktos dar gruodžio mėnesį.
„(Prireikė – ELTA) dar šešių mėnesių Vyriausybės pagalvojimui, kol į dienos šviesą Finansų ministerija teikia racionalų ypač aktualų regionams pasiūlymą – sudaryti galimybę savivaldybėms investuoti į ES bendrai finansuojamus projektus. Savivaldybės to labai laukia“, – pažymi jis.
„Tikimės, kad konstitucinio fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymo pataisa nuo šiol judės kur kas sparčiau ir šalies regionų ekonomikai investicinis impulsas bus suteiktas jau nuo 2023 metų“, – pridūrė V. Augustinavičius.
ELTA primena, kad ketvirtadienį šalies vadovas Gitanas Nausėda išreiškė nusivylimą, kad klausimo dėl savivaldybių skolinimosi galimybių didinimo svarstymą Vyriausybė, jo vertinimu, vilkino taip ilgai, nors panašus Prezidentūros siūlymas Seimui buvo pateiktas dar praėjusių metų pabaigoje.
Finansų ministerijos parengtais įstatymų pakeitimais siūloma savivaldybėms suteikti daugiau galimybių skolintis kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti.
Pasak ministrės Gintarės Skaistės, pasinaudojus numatomu lankstumu savivaldybėms atsiranda erdvė pajamas naudoti kitoms investicijoms, neįšaldant šių lėšų ES ir kitų tarptautinių fondų finansuojamų projektų kofinansavimui.
Ministrės teigimu, šis siūlymas savivaldybėms suteikia platesnes skolinimosi galimybes nei Prezidentūros Seimui jau pateiktas projektas.
Nors panašus Prezidentūros projektas buvo pateiktas dar praėjusių metų pabaigoje, tačiau Vyriausybė savo išvados dėl pataisų nepateikė daugiau nei pusmetį. Susiklosčiusią situaciją anksčiau komentavęs prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis balandžio pabaigoje kalbėjo, kad jam susidaro įspūdis, jog Ministrų Kabinetas šią Prezidentūros iniciatyvą „marinuoja“.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kad Vyriausybė iki šiol nėra pateikusi išvados dėl Prezidentūros inicijuoto konstitucinio fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymo pataisų, kadangi Ministrų Kabinetas ketina teikti dar geresnį projekto variantą.
Kartu su idėja dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimo, G. Skaistė pristatė siūlymus dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Ministrė pabrėžia, kad didinant savivaldybių skolinimosi galimybes, joms reikalingi ir tvarūs pajamų šaltiniai, todėl siūloma visas iš NT mokesčio surinktas lėšas pervesti į atitinkamų savivaldybių biudžetus.
ELTA