PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Kovo 9 d. 10:16

Prezidentūra: Stambulo konvencijos klausimui išspręsti būtų galima įsteigti piliečių asamblėją

Lietuva

Alfa.lt nuotr. (T. Černiševas)

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt


167573

Prezidentūra sako, kad sprendžiant audras viešojoje erdvėje keliantį klausimą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, galima svarstyti apie piliečių asamblėjos steigimą. Pasak šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio, iš dešimčių ar net šimtų sudaryta gyventojų asamblėja po išsamių diskusijų galėtų pateikti rekomendacijas politikos formuotojams.

P. Mačiulis pažymi, kad ažiotažą visuomenėje sukėlusį Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimą būtina itin kruopščiai išdiskutuoti, įtraukiant kiek įmanoma daugiau visuomenės.

„Norisi tikėti, kad visuomenė bus įtraukta į bendrą sutarimą ar sutarimo paiešką, nes dabartinė situacija rodo, kad jei ir toliau bus viskas paliekama tokia eiga, situacija gali būti labai liūdna ir valstybėje gali būti didžiulis susiskaldymas“, – „Žinių radijui“ sakė P. Mačiulis.

G. Nausėdos patarėjo manymu, vienas iš būdų priimti sprendimą dėl Stambulo konvencijos būtų piliečių asamblėjos steigimas.

„Piliečių asamblėja – būdas, kuriuo nuėjo Airija, Prancūzija ir kitos valstybės, svarstydamos visuomenei ypač jautrius klausimus. Tai yra svarstomosios demokratijos principas, kurio esmė, atsitiktinai atrenkant gyventojus pagal demokratinius kriterijus, sudaryti žmonių grupę, kuri savo sandara atspindi visuomenę“, – teigė patarėjas.

Pasak jo, tokią asamblėją galėtų sudaryti dešimtys ar net šimtai gyventojų.

„Jie galėtų susėsti bendrai diskusijai, kuri truktų ne vieną dieną. Galiausiai būtų galima parengti rekomendacijų paketą politikos formuotojams – Seimo nariams, kurie anksčiau ar vėliau turės priimti sprendimą dėl Stambulo konvencijos“, – teigė P. Mačiulis.

Kartu patarėjas pažymėjo, kad į diskusijas dėl Stambulo konvencijos ateityje aktyviau įsitrauks ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Prezidentas netolimoje ateityje tikrai turės galimybių išsakyti savo poziciją vienais ar kitais konvencijos punktais“, – sakė P. Mačiulis.

Jo teigimu, praėjusią savaitę prezidentas pažymėjo, kad prieš smurtą nukreipta konvencija negali tapti psichologinio smurto įrankiu.

„Prezidentas praėjusią savaitę išsakė savo poziciją, kad prieš smurtą nukreipta konvencija neturėtų būti diegiama psichologiniu smurtu ar kurstant neapykantą. Dabar matome didžiulį susiskaldymą, daugybę emocijų, susipriešinimą medijoje, socialiniuose tinkluose“, – teigė patarėjas.

ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda susilaukė nemažai kritikos, kai pastarąją savaitę pareiškė, jog kilusiame viešame ginče dėl Stambulo konvencijos stojantis į užsipulto kunigo Algirdo Toliato pusę.

„Šiandien Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija – žmonės, kurie įsivaizduoja galį maišyti su purvais kitaminčius ir tai daryti kartais šlykščia forma... Jie laiko save nebaudžiamais. Manau, kad su šituo mes neturime taikstytis, ir šiandien aš stoju į gerbiamo kunigo Toliato pusę pirmiausia todėl, kad aš stoju į jo kaip žmogaus pusę“, – sakė G. Nausėda.

Tuo tarpu valdančiųjų lyderiai Gabrielius Landsbergis, kaip ir premjerė Ingrida Šimonytė, ragino atsižvelgti į tai, kad viešojoje erdvėje įžeidimų ar net grasinimų susilaukė ir kita pusė – pirmiausiai Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Stambulo konvencija sukėlė aštrias diskusijas

Pastaruoju metu Stambulo konvencijos klausimas visuomenėje sukėlė aštrias diskusijas. Stambulo konvencija ragina valstybių, kurios ją ratifikavo, vyriausybes imtis kovos su visų formų smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje priemonių. Tačiau daugiausiai diskusijų kelia konvencijos dokumente naudojama „socialinės lyties“ sąvoka. Konvencijos priešininkai nepagrįstai teigia, kad dėl to gali būti valstybėje įteisinta trečia ar dar daugiau lyčių bei kad tai gali pakenkti šeimos sampratai.

ELTA