Prezidentūra: COVID-19 plitimas lėtėja, bet reikia papildomų karantino priemonių

Vilnius

A. Rutkausko nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt

156473

COVID-19 plitimas lėtėja, bet reikia papildomų karantino priemonių, kad situacija pasikeitų iš esmės, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta. 

„Ekspertai konstatuoja, kad viruso plėtra yra sulėtėjusi (....) Tačiau tam, kad situacija pasikeistų iš esmės ir užsikrėtimo mastai pradėtų gana ženkliai mažėti, panašu, reikia papildomų priemonių, peržiūrint karantino reikalavimus rizikingiausiose srityse“ “, – žurnalistams antradienį sakė S. Krėpšta.

Antradienį koronaviruso situaciją šalies vadovas aptarė su Sveikatos ekspertų tarybos nariais.

Matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad šiuo metu rizikingiausios sritys yra darbovietės ir padidintos rizikos zonos – ligoninės, globos įstaigos.

„Mūsų rekomendacijos karantino stiprinimui yra atsižvelgti būtent į darbovietes ir padidintos rizikos zonas“, – kalbėjo mokslininkas.

Jo teigimu, taip pat reikia atkreipti dėmesį į šeimyninius susibūrimus bei ugdymo įstaigas.

„Mes pastebėjome, kad karantino priemonės neveikia, tai reikia jas stiprinti. Švietimo įstaigos yra vienas iš vektorių, iš kur ateina užsikrėtimai“, – teigė V. Zemlys-Balevičius.

Mokslininkas: NVSC neištirta pusė atvejų

Tokias išvadas, anot mokslininko, galima padaryti iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pateiktų epidemiologinių duomenų.

„Situacija yra tokia, kad (...) ta informacija yra pakankamai konfliktiška, nes, pavyzdžiui, mes turime židinį, jo aprašymas, tipas vienas kitam prieštarauja, tai aš padariau tokią preliminarią analizę, kokie yra židiniai, tai paaiškėjo, kad mes turime 50 proc. atvejų, kurie nėra pakankamai ištirti“, – teigė V. Zemlys-Balevičius.

Jo teigimu, klausimus dėl neištirtų atvejų reikėtų adresuoti ne tik NVSC, bet ir sveikatos apsaugos ministrui.

„Reiktų klausti sveikatos apsaugos ministro ir pačio NVSC, kodėl jų duomenyse pažymima tiek daug neištirtų atvejų“, – sakė matematikas.

Mokslininkas taip pat pažymėjo, kad atvejų augimas sulėtėjęs, bet nustatant apie 2 tūkst. naujų atvejų per parą vien lėtėjimo neužtenka, o viena iš galimybių stabdyti viruso plitimą yra visiškas perėjimas prie nuotolinio ugdymo.

„Kadangi mes pastebėjom, kad karantino priemonės neveikia, tai reikia jas stiprinti, iš dabartinių vektorių, iš kur ateina užsikrėtimai, švietimo įstaigos yra vienos iš jų. Deja, mes negalim žinoti, bet galim įtarti, kad po šeiminiais atvejais ir neištirtais atvejais yra ugdymo įstaigos. Aš pritarčiau, ugdymo įstaigų, ypač, jei švietimo profsąjungos sako, apribojimui“, – teigė ekspertas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pirmadienį kreipėsi į paskirtąją premjerę Ingridą Šimonytę prašydami „iš naujo vertinti situaciją dėl tolimesnio švietimo įstaigų darbo ir svarstyti galimybę dirbti tik nuotoliniu būdu“.

Profesinės sąjungos kreipimesi sakoma, kad virusui sparčiai plintant „situacija tampa ypač nepalanki ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose, nes būtent jos dirba kontaktiniu būdu“. Vyresnieji mokiniai nuo lapkričio pradžios yra perėję prie nuotolinio arba mišraus mokymosi.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt