Prezidento patarėjas sukritikavo Vyriausybės sprendimą perskirstyti vakcinas

Vilnius

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

173271

Prezidentūra kritikuoja Vyriausybę dėl sprendimo perskirstyti suplanuotas COVID-19 vakcinas, didesnę dalį jų skiriant sostinei. Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad pats vakcinų perskirstymas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, yra galimas sprendimas, tačiau akcentuoja, kad pasirinktas jo įgyvendinimo būdas, apie jį vos prieš keletą valandų informuojant savivaldybių merus, yra netinkamas.

„Kalbant apie kilusį nepasitenkinimą, tai greičiausiai jis kilo ne dėl pačio fakto ir logikos šio sprendimo, bet dėl to, kaip buvo atliktas šis perskirstymas, nes apie jį paskelbta buvo vos prieš keletą valandų tiems miestams, kurie neteko daugiau nei pusės suplanuotų vakcinų, buvo suplanavę žmones, buvo pakvietę juos skiepytis“, – LRT radijui teigė S. Krėpšta.

„Tai, be abejo, sukėlė papildomą šurmulį ir tikrai turbūt neprisidėjo ir prie pasitikėjimo vakcinomis tuose miestuose, kurie jų neteko ir kuriuose žmonės turėjo būti atšaukti“, – pridūrė jis.

Prezidento patarėjas atkreipia dėmesį, kad ir kitose valstybėse yra taikoma praktika, kai pavojingiausiose zonose skiepijimas vykdomas šiek tiek intensyviau. Visgi, pasak S. Krėpštos, norint perskirstyti vakcinas reikia nustatyti, kokiomis sąlygomis tai būtų daroma, taip pat iš anksto apie tai informuoti savivaldybes.

„Jeigu tai būtų sutarta iš anksto, pagal aiškius kriterijus, kada vadinamosios „juodosios“ savivaldybės, kuriose užsikrėtimų yra daugiau, gautų santykinai šiek tiek daugiau vakcinų, tai, be abejo, būtų vienas iš sprendimų“, – sakė šalies vadovo patarėjas.

„Tada nekiltų niekam jokių klausimų, nes visi žinotų, kad jeigu situacija tuose pačiuose Šiauliuose ar Klaipėdoje pablogėtų, ir jie gautų papildomą vakcinų kiekį. Toks sprendimų būdas būtų žymiai optimalesnis“, – teigė jis.

Todėl S. Krėpšta pabrėžia, kad sprendimas perskirstyti vakcinas yra galimas, tačiau, anot jo, jis turi būti tinkamai priimtas ir paruoštas.

ELTA primena, kad dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniaus mieste nuspręsta perskirstyti savaitgalio bei pirmadienio vakcinų siuntas ir skirti sostinės vakcinacijos centrams 44 proc. visų gautų vakcinų, t. y. 46 512 dozių.

Savo ruožtu pati premjerė Ingrida Šimonytė atmetė kritiką dėl neva per vėlai pateiktos informacijos savivaldybėms apie tai, kad dalis joms suplanuotų vakcinų bus perskirstytos į Vilniaus regioną. Premjerės teigimu, situacija keičiasi ganėtinai greitai, todėl ir sprendimus suplanuoti iš anksto yra sudėtinga.

Vyriausybės COVID-19 valdymo strategija neįprasta, reikia būti apdairiems

Prezidentūra sako, kad Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų Kabinetas pasirinko neįprastą COVID-19 valdymo strategiją, todėl šiuo metu visiems reikia būti ne tik labai apdairiems, bet ir turėti atsarginį planą, jei situacija kartais taptų kritine.

S. Krėpštos teigimu, neįprastu galima laikyti Ministrų Kabineto pasirinktą laiką švelninti karantino suvaržymus.

„Lietuva taiko neįprastą COVID-19 valdymo strategiją, kuomet augant užsikrėtimams ir dar nepasiekus trečiosios bangos piko, yra atlaisvinami įvairūs ribojimai ir pakankamai įvairiose srityse. Be abejo, situacija yra tokia, kokia yra. Prie to, ko gero, privedė labai ilgas karantinas, taikytas žiemą, ir visuomenės nuovargis“, – LRT radijui sakė S. Krėpšta, akcentuodamas, kad artimiausios savaitės, jo požiūriu, Lietuvai bus kritinės.

Patarėjo teigimu, Vyriausybės pasirinkta COVID-19 valdymo strategija kelia tam tikras rizikas, o įvertinus tai, kad užsikrėtimų mastai šalies miestuose labai skiriasi, – būtina taikyti skirtingas kovos su pandemija priemones.

„Tokia (Vyriausybės – ELTA)  strategija turi savų rizikų ir tas likusias savaites reikia elgtis labai apdairiai: vertinti susirgimus, vertinti, kaip jie skiriasi regioniniu atžvilgiu. Situacija Lietuvoje labai skirtinga. Pavyzdžiui, Vilniuje naujų užsikrėtimų yra net 5 kartus daugiau nei Klaipėdoje ir 3 kartus daugiau nei Šiauliuose. Tad tokios situacijos gruodžio-sausio bangos metu nebuvo, buvo žymiai tolygesnis pasiskirstymas ir skirtingose situacijose reikia taikyti skirtingas priemones“, – sakė S. Krėpšta.

„Reikia elgtis apdairiai ir turėti planą B, kurį būtų galima pritaikyti, jei situacija taptų kritinė“, – pažymėjo šalies vadovo patarėjas.

Užsikrėtimų mastams nemažėjant, prieš kelias savaites Vyriausybė, pratęsusi karantiną iki gegužės pabaigos, nusprendė palaipsniui švelninti taikomus karantino apribojimus.

Prezidentūra: pensinio amžiaus didinimas iki 72 metų yra ne šio dešimtmečio klausimas

photo-877776.jpg

Prezidento vyriausiasis patarėjas S. Krėpšta taip pat mano, kad Europos Komisijos rekomendacija iki 2040 m. Lietuvai pasiekti 72 metų darbingo amžiaus trukmę, yra ne šio dešimtmečio klausimas. Pasak prezidento patarėjo, Lietuvoje dar nėra pasiekta 65 metų pensinio amžiaus riba, todėl galvoti apie tolesnį darbingo amžiaus ilginimą šiuo metu būtų per anksti.

„Šis klausimas yra net ne šios dienos, bet net ne šio dešimtmečio klausimas, nes šiuo metu įstatymuose numatyta, kad pensinis amžius ilginamas po keletą mėnesių ir 65 metus pasieks tik 2026 metais“, – LRT radijui kalbėjo Prezidentūros ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas.

S. Krėpštos nuomone, vietoje kalbėjimo apie darbingo amžiaus trukmės ilginimą šiuo metu Lietuvoje reikėtų orientuotis į sveikos gyvensenos ir vidutinio amžiaus rodiklio gerinimą, o COVID–19 pandemija, prezidento patarėjo nuomone, kelia papildomų iššūkių šio tikslo įgyvendinimui.

„Dabar dėmesį reikėtų sutelkti į tai, kaip galėtume padidinti vidutinę gyvenimo trukmę, sveiko gyvenimo trukmę, nes vėlgi pagal šiuos rodiklius išsiskiriame blogąja prasme Lietuvoje, lyginant su kitomis ES valstybėmis. Na ir ta COVID krizė tikrai situacijos nepakeis į gerąją pusę, galbūt sukels papildomų rizikų. Būtent tai turėtų būti prioritetas: kalbėti apie sveiko gyvenimo trukmės ilginimą“, – teigė S. Krėpšta.

ELTA primena, kad Lietuvoje šiuo metu senatvės pensijos amžiaus riba moterims yra 63 m. 4 mėn. , o vyrams 64 m. 2 mėn. Numatoma, kad 2027 metais tiek vyrai, tiek moterys, senatvės pensijos amžių pasieks sulaukę 65 metų.

Pagrindinis tikslas, jei būtų apsispręsta siūlyti didinti NPD, – dirbančiųjų skurdo suvaldymas

nuotraukaphp.jpeg

S. Krėpšta sako, kad pagrindinis tikslas, kurio būtų siekiama, jei šalies vadovas Gitanas Nausėda apsispręstų teikti siūlymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimo, yra dirbančiųjų skurdo suvaldymas.

„Pagrindinis tikslas, kurio siektume, jeigu apsispręstume teikti tokį pasiūlymą, kuris mažintų mokestinę naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims, yra dirbančiųjų skurdo suvaldymas. Tas tikslas labai svarbus, prezidento nuomone, ir daugiau negu akivaizdus, nes įvairios tiek Lietuvos ekspertinės institucijos, kaip Lietuvos bankas, tiek užsienio ekspertinės institucijos konstatuoja, kad net prieš COVID–19 krizę 8 proc. Lietuvos dirbančiųjų buvo skurde“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.

Jis nurodė, kad šiuo atveju kalbama apie minimalią mėnesio algą (MMA) ar netoli MMA uždirbančius asmenis.

„2008 metų krizės patirtis rodo, kad toks dirbančiųjų skurdas išaugo netgi trečdaliu, tai galime susidurti su situacija šiais metais, kad kas dešimtas ar net daugiau nei kas dešimtas dirbantis asmuo susidurs su skurdo rizika. Prezidento nuomone, tai akivaizdi ir svari priežastis imtis papildomų reguliacinių priemonių iš valstybės pusės ir galvoti, kaip galima palengvinti mažai uždirbančių asmenų naštą“, – sakė prezidento patarėjas.

Komentuodamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko kritiką, kad siūlymas neaptartas nei su Seimu, nei su Vyriausybe, S. Krėpšta sakė, kad G. Nausėda šią idėją išsakė praeitą rudenį, prieš patvirtinant biudžetą, taip pat susitikimuose su ministre pirmininke.

„Prezidentas šią idėją kėlė jau ir praėjusį rudenį prieš patvirtinant biudžetą, jis buvo išsakęs šią idėją ir prieš keletą savaičių, jis kalba su ministre pirmininke nuolatos ir šis klausimas susitikimuose buvo paliestas“, – tikino S. Krėpšta.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį komentuodama šį siūlymą sakė, kad nėra aišku, kokią problemą bandoma spręsti.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt