Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Marius Česnulevičius. ELTA / Dainius Labutis
Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA
„Šiuo metu poreikio neplaniniam VGT sušaukimui – nėra. Iš tikrųjų, po paskutinio VGT, kuris įvyko vasario antroje pusėje, situacija parodė, kad sausio mėnesio sprendimai dėl padidinto gynybos finansavimo buvo priimti teisingi – t. y., buvo numatyti ir geri veiksmų eigos variantai, ir blogi veiksmų eigos variantai, blogiausi veiksmų eigos variantai. Ir šiuo metu nėra poreikio dar labiau stiprinti gynybą ar imtis dar kažkokių veiksmų“, – antradienį LRT radijui sakė M. Česnulevičius, komentuodamas naujausius JAV sprendimus.
Paskutinį kartą VGT posėdžiavo praėjusią savaitę – vasario 26 d. Tuomet M. Česnulevičius informavo, kad tarybos nariai buvo supažindinti su saugumo situacija. Anot jo, naujų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui nebuvo identifikuota, tačiau egzistuojančios grėsmės – nesumažėjo.
„Tie sprendimai, kurie buvo priimti dar sausio mėnesį – apie tai, kad iki 2030 m. mes turime būti parengę tam tikrus pajėgumus, kurie galėtų atgrasyti arba, reikalui esant, apginti Lietuvą – jie išlieka. Nėra jokios grėsmės, kuri pasakytų, kad mes esame priversti ankstinti ir būti pasiruošę greičiau atremti vienokią ar kitokią grėsmę iš Rusijos pusės“, – po trečiadienį vykusio posėdžio sakė M. Česnulevičius.
Sausio mėnesį posėdžiavusi VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu kasmet šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuomet šalies vadovas teigė, jog per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai reikalingi siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.