Prezidento patarėjas: sakyti nuomonę dėl KGB bendradarbių išslaptinimo – ankstyva

Lietuva

KGB / Alfa.lt

Saulius JakučionisŠaltinis: BNS.LT

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad kol kas ankstyva reikšti nuomonę dėl idėjos išslaptinti valstybei prisipažinusius su sovietų KGB bendradarbiavusius asmenis, nes kol nėra aišku, koks tiksliai su tuo susijęs įstatymas bus priimtas.

„Kai eina du projektai dar šitoj stadijoj, tai į ką pavirs tas projektas ir ar jie bus bandomi sujungti, ar čia bus atskiri konkuruojantys projektai, į ką jie pavirs Seimo salėje, pasakyti sudėtinga“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas.

„Todėl sakyti, kad prezidento pozicija šiai akimirkai yra tokia ar anokia, būtų ankstyva“, – pridūrė jis.

BNS jau rašė, kad parlamente šiuo metu yra pasiūlyti du įstatymo projektai, susiję su buvusių KGB bendradarbių išslaptinimu.

Konservatorius Arvydas Anušauskas siūlo, kad išslaptinus bendradarbių anketas „pateiktos informacijos ir duomenų apie juos (KGB bendradarbius – BNS) naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos“.

„Nemuno aušros lyderio Remigijaus Žemaitaičio registruotose pataisose rašoma, kad prisipažinę KGB bendradarbiai yra įslaptinti, išskyrus „valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, teisėjus, žvalgybos pareigūnus, profesinės karo tarnybos karius, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių juridinių asmenų struktūrinių padalinių vadovus, jų pavaduotojus, viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė (savivaldybės), ir jų struktūrinių padalinių vadovus ir jų pavaduotojus, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, politinių partijų narius“.

2000 metais įsigaliojusiame įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tuomet prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinti 15 metų, tai yra kol baigs galioti jų byloms suteikta slaptumo žyma.

Artėjant tam terminui 2015 metų birželį Seimas priėmė pataisą, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus.

F. Jansono teigimu, 2015 metais pratęsti įslaptinimą „gal ir nebuvo pats geriausias ir protingiausias sprendimas“.

„Šiandien tas klausimas grįžta. Ar jo aktualumas yra toks jau didelis? Matyt, galima ginčytis, bet jeigu yra nutarta taisyti 15 metų klaidas ir ir taiso žmogus, kuris, tiesą sakant, ir buvo vienas iš žmonių, kuris ir balsavo už tą klaidą... Tai vėlgi, turbūt reikėtų pasižiūrėti, į ką tai pavirs“, – teigė prezidento patarėjas, turėdamas omenyje R. Žemaitaitį.

BNS primena, kad ir dabar galiojanti įstatymo norma negarantuoja absoliutaus slaptumo buvusiems KGB bendradarbiams.

Jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi – apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.

Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Seime anksčiau buvo registruotos kelios įstatymo pataisos siekiant išslaptinti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes, tačiau tam nebuvo pritarta.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt