Prezidento patarėjas: jūros vėjo parkų vystymas galėtų būti prižiūrimas Vyriausybės lygiu

Lietuva

Jūros vėjo parkas / Unsplash nuotr.

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA.LT

Prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba sako, kad, kaip ir strateginio sinchronizacijos su Vakarų tinklais projekto, taip ir vėjo parkų vystymo Baltijos jūroje priežiūra galėtų būti vykdoma Vyriausybės lygiu.

Pirmąjį 700 megavatų (MW) galios parko konkursą 2023 m. laimėjo valstybės energetikos grupės „Ignitis“ bendrovė „Ignitis Renewables“, konkursas antrojo parko rangovui atrinkti paskelbtas lapkritį, baigtis turėtų kitų metų vasarą.

„Yra pateiktas pasiūlymas to pirmo jūrinio vėjo parko įgyvendinimo priežiūrą pakelti iki Vyriausybės lygmens, kaip tai padaryta su sinchronizacijos projektu. Nes dabar mes truputį taip ne iki galo suprantame, kokioje stadijoje jis yra“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo šalies vadovo patarėjas.

Anot jo, šių metų pavasarį parkui buvo išduotas leidimas, tad būtina prižiūrėti, kad projektas būtų įgyvendintas.

Antrojo aukciono sąlygas Seimas supaprastino – leido jį laimėti ir vienai dalyvavusiai įmonei, nustatė 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengtų investuotojui, didesnei – skirtumą grąžintų vystytojas.

„Yra tam tikra ypatinga sąlyga – yra su tokiu kaip ir skatinamuoju tarifu. Čia reikia tikrai vidaus vertinimo atsakyti į visus klausimus. (...) Tuomet jau Vyriausybė priims galutinį sprendimą“, – kalbėjo R. Dilba.

Energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui žadant, kad jūrinė energetika bus vystoma tik užtikrinus konkurenciją, prezidento patarėjas pabrėžė, kad reikia įvertinti šių projektų poveikį sausumos generacijai, ar jūros vėjas nestabdys šios plėtros.

„Didžiausias iššūkis turbūt būtų, kad jūrinis vėjo parkas, tas antrasis ypač, (...) su tomis sąlygomis, kokios yra dabar, kad jis sužlugdytų sausumos parkus“, – dėstė R. Dilba.

Kaip skelbta anksčiau, du vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio.

Jūrinio vėjo parko aukcioną vykdo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Antrojo konkurso dalyviai galės pasiūlyti elektrinių plėtros jūroje vystymo mokestį valstybei, kurio minimali suma turės siekti bent 5 mln. eurų, kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai minėta suma didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai.

Megavatvalandę elektros konkursą laimėjusi įmonė galės parduoti mažiausiai už 75,45 eurus, daugiausiai – už 125,74 eurus.

Potencialų antrojo konkurso laimėtoją tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, tuomet jį iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiu turėtų įvertinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Antrajame aukcione dalyvaus valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Ignitis“, tai svarsto Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.

Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.

Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt