Prezidento patarėjas apie rugsėjį rengiamas „Zapad“ pratybas: kol kas grėsmių Lietuvai nematome

Lietuva

„Zapad“ pratybos / Rusijos žiniasklaida

Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA

356774

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius teigia, kad kol kas nėra jokių signalų, jog rugsėjį prie Lietuvos pasienio planuojamos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ keltų kokią nors realią grėsmę.

„Šiam momentui mes nematome jokių grėsmių Lietuvos Respublikai. Pratybos – bet kokios pratybos – aišku, gali būti ir priedanga bet kokiai slaptai operacijai, ką mes jau esame numatę netolimoje praeityje. Tačiau tie indikatoriai, kuriuos mes turime, kuriuos mes matome, rodo, kad „Zapad“ pratybos bus nieko daugiau kaip paprastos pratybos“, – ketvirtadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė M. Česnulevičius.

„Signalas atgrasymo bus, signalas, kad Rusija, Baltarusija pasiruošusios, jeigu reikia, atsakyti ginklu – bus. Bet mes nematome jokių ženklų, kad tai galėtų išvirsti į konvencinę arba nekonvencinę ataką ar išpuolį prieš Lietuvos Respubliką ar prieš mūsų kaimynus“, – akcentavo jis.

Saugumo situacija regione – nepasikeitusi

Prezidento patarėjas taip pat pažymi, kad bendra saugumo situacija regione taip pat nėra pasikeitusi.

„Pablogėjimo ar pagerėjimo nėra. Jeigu mes pažiūrėtume į tą karą tebesitęsiantį Ukrainoje, tai matome tarptautinės bendruomenės norą jį sustabdyti, matome ukrainiečių susitelkimą. (...) Ir mes matome Rusiją, kuri ruošiasi toliau tęsti karo veiksmus“, – sakė M. Česnulevičius.

„Tai šioje vietoje paveikslas visiškai aiškus – kas buvo agresorius, tas juo ir pasiliko. Ir situacijos pasikeitimų į gerąją pusę, deja, negalime nei identifikuoti, nei prognozuoti“, – pabrėžė patarėjas.

Plataus masto bendras karines pratybas „Zapad“ Maskva ir Minskas planuoja surengti 2025-ųjų rugsėjį. Oficialūs pastarųjų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.

Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvieną kartą kelia nerimą dėl galimų netyčinių incidentų.

Nors nuo 2009 metų šios pratybos yra rengiamos kas dvejus metus, visgi 2023-iaisiais buvo atšauktos. Kaip tuomet aiškino krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas, Maskva mobilizavo visą karinę galią karui Ukrainoje, todėl neturėjo reikiamų pajėgumų vykdyti mokymus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt