Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
A. Skaisgirytė / Dainius Labutis/ELTA
Paulius PerminasŠaltinis: BNS
„Jos (derybos – BNS) yra tokiame turbūt pseudoderybų taške, jeigu taip galima būtų pasakyti. Daug kalbama, daug pranešimų, tačiau realaus vyksmo yra labai mažai. Ką matėme iki šiol, tai susitikimą Stambule, jo rezultatas yra labai kuklus, apsikeitimas belaisviais“, – penktadienį LRT radijui sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.
Trečiadienį Rusija pasiūlė kitą savaitę, pirmadienį, Stambule surengti naują derybų su Ukraina ratą, per kurį būtų pateiktas jos taikos susitarimo planas, tačiau Kyjivas teigė, kad, norint, jog susitikimas duotų rezultatų, jam reikia iš anksto susipažinti su pasiūlymu.
Gegužės 16 dieną Stambule įvyko pirmosios per trejus metus tiesioginės Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos, jų metu Maskva ir Kyjivas susitarė apsikeisti belaisviais – iškeisti tūkstantį rusų į tūkstantį ukrainiečių.
„Apsikeitimai belaisviais vyko ir iki Stambulo susitikimo, ne vieną kartą. Na, gal tiktai kiekis tų belaisvių šį kartą yra didesnis negu ankstesniais kartais, tačiau tai yra, na, jeigu taip galima pasakyti, įprasta praktika. Jokio kito derybinio postūmio Stambule nebuvo pasiekta“, – teigė A. Skaisgirytė.
Jungtinėms Tautoms pareiškus, kad viltis pasiekti taiką trejus metus trunkančiame kare „vis dar gyva, tačiau tik vos vos“, Jungtinės Valstijos (JAV) vėl perspėjo, kad gali baigti savo tarpininkavimą ir įvesti sankcijas Rusijai.
Rusija savo ruožtu ketvirtadienį teigė vis dar laukianti, kad Ukraina įsipareigotų pirmadienį Stambule surengti naujas derybas.
Ukraina pareiškė, jog jau pateikė Rusijai savo taikos susitarimo viziją ir pareikalavo, kad Maskva padarytų tą patį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija „daro viską, kas įmanoma, kad susitikimai būtų beprasmiai. Ir tai yra dar viena priežastis, kodėl būtina taikyti pakankamas sankcijas ir daryti pakankamą spaudimą Rusijai“.
Jis pirmadienį turėtų atvykti į Vilniuje vyksiantį Bukarešto devyneto susitikimą, kuriame taip pat dalyvaus Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos Vengrijos, Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos bei Švedijos atstovai.
Pasak A. Skaisgirytės, susitikime bus aptariama birželį Nyderlanduose, Hagoje, vyksiančio NATO viršūnių susitikimų darbotvarkė, parama Ukrainai, koordinuojamas bendrų veiksmų planas.
„Tikrai turbūt pagrindinis artėjančio (NATO – BNS) viršūnių susitikimo diskusijų klausimas bus gynybos finansavimo didinimas. Prezidentas Trumpas labai aiškiai išreiškė norą, kad visos NATO narės eitų link 5 procentų“, – kalbėjo ji.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo NATO šalis, kad jos nesilaiko dabartinio tikslo gynybai skirti mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Jis teigė, kad tai neteisinga ir užkrauna papildomą naštą JAV.
Šiemet jis yra sakęs, kad Aljanso narės gynybai turėtų skirti 5 proc. savo BVP.
Pernai liepą Vašingtone vykusiame NATO viršūnių susitikime Aljanso lyderiai sveikino daugiau nei du trečdalius sąjungininkų įvykdžius įsipareigojimą skirti mažiausiai 2 proc. BVP gynybai, tačiau pažymėjo, jog lėšų turėtų būti skiriama daugiau.
Kaip rašė BNS, Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų ketina skirti papildomus 12–13 mlrd. eurų, kas kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
