Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Birželio 16 d. Telšiuose įvyko prezidentės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ surengtas susitikimas, kuriame buvo aptarti vaikų globos ir įvaikinimo sistemos pertvarkos procesai.
Susitikime dalyvavo vyriausioji prezidentės patarėja Lina Antanavičienė ir patarėja Ramunė Guobaitė-Kirslienė, Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas ir savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Mažeikių rajono mero pavaduotoja Irena Macijauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Kristina Paulikė, Telšių apskrities savivaldybių socialiniai darbuotojai, specialistai, NVO atstovai.
Projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ ekspertė Laima Jurytė-Zakarauskienė apžvelgė Plungės, Mažeikių, Rietavo ir Telšių savivaldybių teikiamas vaikų dienos centrų, krizių centrų paslaugas, globėjų rengimą, kaip sprendžiamos vaikų globos ir įvaikinimo problemos, pristatydama kiekvienoje savivaldybėje pasiektus rezultatus. Jos pateikta statistika teigia, kad Mažeikių rajone yra 134 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 302 vaikai, Telšių rajone tokių šeimų – 182 ir jose auga 380 vaikų, Plungės rajone – 171 šeima, auginanti 377 vaikus, Rietavo savivaldybėje 72 šeimose auga 162 vaikai.
Vyriausioji prezidentės patarėja L. Antanavičienė pažymėjo, kad Telšių apskritis yra viena iš geriausiai sprendžiančių vaikų globos ir įvaikinimo problemas, ir pasidžiaugė, kad Telšių rajone daug dirbama su rizikos šeimomis, daug dėmesio skiriama jose augančioms šeimoms. Patarėja ragino aktyviau kalbinti rajono gyventojus tapti laikinais globėjais, kad kuo mažiau vaikų, ypač kūdikių patektų į vaikų globos namus.
Kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai broliai dailininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai dalijosi savo patirtimi, kaip jie skatina atkreipti gyventojų dėmesį į tuos, kurie auga vaikų globos namuose.
Savivaldybių vadovai pabrėžė, kad, nepaisant vaikų globos įstaigų pertvarkai skirtų RS struktūrinių fondų lėšų, nėra parengta nė vieno pilotinio projekto, kuris būtų pavyzdžiu savivaldybėms. Susitikime dalyvavę merai kėlė klausimus, kaip padėti nuo priklausomybių kenčiantiems gyventojams, jei jie nesutinka gydytis arba prikalbinti nuvažiavę į gydymo įstaigą persigalvoja. Merai siūlė valstybės mastu apsispręsti dėl apmokėjimo tvarkos laikiniems globėjams, nes dabar ir tvarka, ir mokamos sumos gana skirtingos. Savivaldybių atstovai nepalaiko siūlymo atskirti nuo savivaldos vaikų teisių apsaugos tarnybas. Tačiau į didžiąją savivaldybininkų klausimų dalį atsakymas buvo vienas – šiuos klausimus turi spręsti savivaldybė.