PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2022 m. Lapkričio 16 d. 10:25

Prezidentas: Varšuva prašys aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA


251413

Po trečiadienio rytą Prezidentūroje sušaukto tarpinstitucinio pasitarimo, šalies vadovas Gitanas Nausėda tikino, kad antradienio incidentas Lenkijos pasienyje žymi naują Rusijos karo Ukrainoje eskalacijos etapą.

„Manau, kad tai yra pakankamai svarbus etapas šio karo eigoje, kadangi dėl agresyvių Rusijos veiksmų, karo prieš Ukrainą jau skrenda raketos į NATO teritoriją ir žūsta NATO valstybėse gyvenantys žmonės“, – po susitikimo rengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė prezidentas ir patikino, kad NATO privalo adekvačiai reaguoti į šį incidentą.

Jis teigė, kad šiuo metu Lenkijos pareigūnai vis dar vykdo tyrimą, todėl dar negalima atsakyti, kas ir kodėl paleido raketas Lenkijos pasienio pusėn.

„Tačiau jau dabar galima konstatuoti priežastinį ryšį tarp labai smarkiai padidėjusio Rusijos karinių, ne tik karinių, civilinių infrastruktūros objektų apšaudymą ir šio įvykio Lenkijos pasienyje, visiškai neseniai įvykusio.

„Rusiją sąmoningai renkasi eskalacijos kelią, sąmoningai siekia sužlugdyti Ukrainos civilinę infrastruktūrą, sukelti kančias žmonėms“, – kalbėjo jis ir tvirtino, kad „atsitiktinių incidentų, galimų raketų nukrypimų nuo kurso gali būti ir ateityje“.

„Jau šiandien įvyksiantis NATO ambasadorių susitikimas turėtų pateikti labai aiškų situacijos vertinimą. Pateikti labai aiškią reakciją į tai, kas įvyko, ir imtis sprendimų jau pačiu artimiausiu metu“, – nurodė prezidentas.

Šį rytą telefonu kalbėjęsis su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda prezidentas dar kartą išreiškė Vilniaus paramą Varšuvai. G. Nausėda teigė išklausęs aktualiausią kaimyninės šalies institucijų informaciją – anot jo, Lenkija dar šiandien prašys NATO aktyvuoti 4-ąjį sutarties straipsnį.

„Išreiškiau šimtaprocentinę Lietuvos ir, be jokios abejonės, kitos NATO valstybės padarė tą patį – šimtaprocentinį solidarumą su mūsų sąjungininku. Esame pasirengę padėti visomis galimomis priemonėmis, jeigu tokios būtų paprašytos“, – kalbėjo šalies vadovas.

„(Duda – ELTA) pasakė, kad šiandien Lenkija kreipsis dėl NATO 4-ojo straipsnio aktyvavimo. Be jokios abejonės Lietuva rems šitą poziciją ir aktyviai dalyvaus diskusijoje, kalbėdama apie oro gynybos sistemų dislokavimą tiek Lenkijos pasienyje su Ukraina. Tačiau mes žvelgiame toliau – mes žiūrime į visą rytinį NATO flangą“, – nurodė G. Nausėda.

Šalies vadovas patikino, kad raketų sprogimai Lenkijoje įrodo, jog šalims reikia kuo greičiau įtvirtinti Madride pasiektus NATO viršūnių susitarimus – o konkrečiai, oro gynybos sistemų įrengimą rytiniame Aljanso krašte.

„Labai tikiuosi, kad iki kitų metų NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, mes gebėsime pademonstruoti pažangą šitoje srityje, kadangi situacija ir naujausios aktualijos akivaizdžiai patvirtina, kad pirma – tai buvo teisingas sprendimas, ir antra – kad šitą sprendimą reikia kuo greičiau įgyvendinti“, – vylėsi prezidentas.

Antradienį Rusijos kariuomenė smogė Ukrainai stipriausią smūgį nuo karo pradžios. Priešas į Ukrainos miestus paleido apie 100 raketų. Jos daugiausia buvo nutaikytos į kritinės infrastruktūros objektus.

Šių atakų metų netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime nukrito dvi raketos, žuvo du žmonės. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, suderinęs su šalies prezidentu, antradienio vakarą skubiai sušaukė Ministrų Tarybos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį.

Tuo tarpu JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį per susitikimą su pasaulio lyderiais teigė, kad yra požymių, jog raketa, pataikiusi į kaimą Lenkijos rytuose, galėjo būti Ukrainos priešlėktuvinė raketa.