Prezidentas: Suomijos stojimas į NATO nebūtų prieš nieką nukreiptas

Pasaulis

BNS/Scanpix nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

216418

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) trečiadienį pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų  prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė Rusija perspėjo to nedaryti.

„Stojimas į NATO nebūtų prieš nieką nukreiptas. Tai nėra žaidimas, kur vieno pergalė reiškia kito pralaimėjimą“, – sakė prezidentas per ceremoniją, kurios metu Suomija pasirašė politinę deklaraciją dėl savitarpio pagalbos  su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu).

Pasak S. Niinisto, jeigu Suomija visgi apsispręstų prisijungti prie Vakarų šalių gynybos aljanso, jis patartų Rusijai „pažvelgti į veidrodį – patys prie to atvedėt“.

Deklaracijoje, panašioje į anksčiau pasirašytą JK ir Švedijos, sakoma, kad tuo atveju, jeigu Suomija „patirtų kokią nors nelaimę ar ataką“, Britanija suteiktų pagalbą įvairiais būdais, „kurie gali apimti karines priemones“.

„Suomija jau yra glaudi NATO partinerė. Niekieno galvoje nekyla abejonių, kad Suomija yra Vakarų dalis“, – pabrėžė S. Niinisto.

Jis atkreipė dėmesį, kad saugumo padėtis Europoje iš pagrindų pasikeitė, nes Maskva anksčiau laikydavo prie jokių karinių blokų nesišliejusias Suomiją ir Švediją „stabilizuojančiu“ veiksniu Baltijos jūros regione.

„Tačiau tuomet, praeitų metų pabaigoje, jie pareiškė, kad Suomijai ir Švedijai negalima įstoti į NATO. Jie pareikalavo, kad NATO nepriimtų naujų narių. Rusija iš tikrųjų pareiškė, kad jūs neturite savo valios“, – aiškino S. Niinisto.

Tai buvo „milžiniškas pokytis“, pažymėjo prezidentas.

Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos politikų ir visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Suomijos prezidentas ir premjerė ketvirtadienį paskelbs nekantriai laukiamą poziciją, ar jų šalis turėtų įstoti į Aljansą. Tai būtų pirmas žingsnis link oficialaus sprendimo šiuo klausimu.

Naujausios apklausos rodo, kad suomių palaikymas tokiam žingsniui viršijo 70 proc., nors pastaraisiais dešimtmečiais potencialią šalies narystę NATO remdavo tik apie 20–30 proc. gyventojų. Visuomenės nuomonė smarkiai pakito po vasario 24-osios, kai Rusija pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę Ukrainą ir pradėjo invaziją, kurią Kyjivas ir Vakarų valstybės vadina neišprovokuota ir nepagrįsta.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt