Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovu Sauliumi Greičiumi aptarė šalies gyventojų ir institucijų pasirengimą civilinei gynybai.
Šalies vadovas akcentavo civilinės saugos reikšmę valstybės pasirengimo gynybai kontekste ir pasiūlė parengti ilgalaikę valstybės saugumo stiprinimo programą. Šalies vadovas taip pat pakvietė ministrus tarpusavyje derinti ir koordinuoti civilinės saugos priemonių planavimą ir diegimą.
Prezidento teigimu, civilinė sauga turi būti pritaikyta ne tik taikos meto ekstremalioms situacijoms, bet ir karo metui, apimti platų pavojų spektrą.
„Civilinės saugos priemonių parengimui būtina skirti nuoseklų politinį dėmesį, lėšų, organizacinių priemonių. Dabartinė gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema turi trūkumų, todėl reikia ją atnaujinti ir sukurti efektyvų įspėjimo algoritmą. Turime plėsti kolektyvinės apsaugos statinių, tinkamų apsaugai nuo karinės agresijos, sąrašą“, – sakė šalies vadovas.
Susitikime aptarta, kad Lietuvoje būtina įdiegti modernią ir visą šalį apimančią sirenų įspėjimo sistemą, kuri būtų valdoma operatyviai ir centralizuotai, užtikrintų sklandų visų Lietuvos gyventojų įspėjimą tiek oro pavojaus, tiek raketų atakų ar karinio pavojaus atveju. Taip pat aptarta būtinybė peržiūrėti jau esamų kolektyvinės apsaugos statinių būklę, numatyti papildomus reikalavimus naujai statomiems pastatams, ypač viešosios paskirties.
Prezidento teigimu, visos civilinės saugos priemonės, įskaitant skirtingus evakavimo scenarijus, turi būti testuojamos pratybose, į jas įtraukiant kuo daugiau gyventojų.
Pasak šalies vadovo, turi būti įgyvendinamas ir pačių gyventojų rengimas civilinės saugos ir gynybos srityje: gerinant informacijos prieinamumą ir pateikimo kokybę, organizuojant mokymus vaikams dar švietimo ir ugdymo įstaigose, taip pat suteikiant gyventojams daugiau informacijos apie individualų pasiruošimą galimai karinei agresijai ar kitiems pavojams.
ELTA