Premjero patarėjas: išlaidas gynybai ir saugumui suprantame plačiąja prasme

Lietuva

Tankas „Leopard“. ELTA / Oresto Gurevičiaus

EtapliusŠaltinis: BNS.LT

Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme.

„Mūsų šalis siunčia stiprią žinutę, kad yra pasirengusi visomis priemonėmis užtikrinti savo piliečių saugumą. Kalbame ir apie valią, ir apie galią gintis“, – komentuodamas VGT sprendimą penktadienį BNS sakė premjero atstovas spaudai Justinas Argustas.

„Išlaidas gynybai ir saugumui suprantame plačiąja prasme – tai investicijos ir į mūsų kariuomenę, energetikos ir susisiekimo sektorius, sveikatos ir švietimo bei kitas svarbias sritis. Kitaip tariant, ir ligoninės, ir keliai, ir žmonių švietimas, ir apsirūpinimas energija – investicijos į didesnį saugumą“, – teigė jis.

Anot jo, premjero Gintauto Palucko požiūriu, siekiant tvaraus ir ilgalaikio finansavimo, būtinos sutelktos visos Europos Sąjungos šalių pastangos.

„Kalbame ir apie lėšas iš Europos gynybos fondo, kuris funkcionuotų panašiai kaip RRF bei teiktų ženklią finansinę pagalbą pafrontės valstybėms, tai – ir gynybos pramonės plėtra, ir kiti skolinimosi instrumentai“, – galimus finansinius šaltinius papildomoms krašto apsaugos išlaidoms vardijo J. Argustas.

Anot jo, gali būti svarstomas ir įvairių lengvatų atsisakymas.

„Premjeras atkreipia dėmesį, kad yra visas spektras viešųjų paslaugų, kurioms reikalingas didesnis finansavimas, todėl reikia peržiūrėti visokias lengvatas, išlygas, išimtis bei pagalvoti apie mokestinės naštos perskirstymą, kad stipresnieji prisidėtų šiek tiek daugiau“, – nurodė J. Argustas.

„Suprantama, didesnis gynybos ir saugumo finansavimas – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai, atsakingai, efektyviai ir rezultatyviai“, – pridūrė jis.

Penktadienį VGT sutarė, kad gynybos finansavimą būtina didinti, norint pilnus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus pasiekti iki 2030 metų.

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.

„Nemuno aušros“ frakcija Seime turi 19 narių ir yra trečia didžiausia frakcija parlamente.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt